Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais po pandemijos ženkliai išaugo pacientams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius. Kas tai lėmė ir kokių paslaugų gyventojams prireikia dažniausiai?
VLK skaičiavimai rodo, kad pernai, palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais metais, suteikta 20 proc. daugiau ambulatorinės medicininės ir 22 proc. daugiau psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Vis daugiau suteikiama ir pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų. Praeitais metais šių paslaugų suteikta apie 30 proc. daugiau, nei 2021-aisiais. Po truputį auga ir stacionarinių medicininės reabilitacijos paslaugų skaičius – jis jau beveik pasiekė ikipandeminį lygį. Taip pat daugėja ir stacionarinių prioritetinių reabilitacijos paslaugų, ypač suteiktų po endoprotezavimo operacijų.
„Didėjantį reabilitacijos poreikį lėmė tai, kad gyventojai po pandemijos palengva grįžo prie atidėtų savo sveikatos klausimų ir dažniau kreipiasi į gydytojus specialistus, nesibaimindami COVID-19 užsikrėtimo pavojaus. Be to, suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičiaus augimui įtakos turėjo ir tai, kad nuo 2021 m. buvo atsisakyta siuntimų ribojimo. Taigi pacientą reabilitacijai siunčiančioms gydymo įstaigoms nebėra numatoma sutartinė suma siuntimams, todėl gyventojams gali būti skiriamos reabilitacijos paslaugos gerokai laisviau“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja R. Venclovienė.
Pasak jos, kiekvienoje įstaigoje reabilitacijos paslaugų apimtys pasiskirsto skirtingai ir priklauso nuo to, dėl kokių paslaugų įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis. Tačiau daugiausiai suteikiama pradinės ambulatorinės ir stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų.
VLK duomenimis, 2022 metais buvo suteikta daugiau nei 400 tūkst. PSDF lėšomis apmokamų pradinės reabilitacijos paslaugų už beveik 34 mln. eurų. Tuo tarpu kompensuojamų stacionarinės reabilitacijos paslaugų suteikta už beveik 56 mln. eurų (daugiau kaip 900 tūkst. lovadienių), ambulatorinės – už beveik 16 mln. eurų, psichosocialinės – kiek daugiau nei už 1 mln. eurų.
Didėjant reabilitacijos paslaugų poreikiui, kasmet auga ir šių paslaugų finansavimas. 2021 m. reabilitacijos sričiai buvo skirta 98 mln. eurų, pernai – 114 mln. eurų, o šiais metais – jau 120 mln. eurų iš PSDF.
Papildomų lėšų šiemet skiriama didėjančiam pradinės ir ambulatorinės medicininės bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų poreikiui padengti bei užtikrinti pacientams galimybę gauti reabilitacijos paslaugas arčiau namų. Taip pat šiais metais planuojama apmokėti visas prioritetinės stacionarinės reabilitacijos paslaugas.
Ligonių kasos primena, kad nuo 2022-ųjų metų išskirta stacionarinės prioritetinės medicininės reabilitacijos paslaugų grupė, kurios paslaugoms yra numatoma atskira sutartinė suma ir galimybė kas mėnesį apmokėti viršsutartines paslaugas iš PSDF lėšų. Šiai grupei priskiriami pacientai po ūmių, biosocialines funkcijas sutrikdančių ligų, pavyzdžiui, po infarkto, insulto, traumų, po endoprotezavimo operacijų, kai kurių onkologinių ligų gydymo, taip pat vaikai ir itin sunkios sveikatos būklės pacientai, kuriems reikia III lygio stacionarinės reabilitacijos. Taip užtikrinama, kad reabilitacija pirmiausia būtų prieinama tiems pacientams, kuriems labiausiai reikia šias paslaugas gauti tinkamu laiku.
Kitų reabilitacijos grupių viršsutartinių paslaugų apmokėjimas pagal PSDF galimybes yra numatytas pasibaigus kalendoriniams metams, o dalis pradinės ambulatorinės, ambulatorinės ir psichosocialinės reabilitacijos viršsutartinių paslaugų apmokama ir pasibaigus pirmajam metų pusmečiui Viršsutartinės paslaugos apmokamos prioriteto tvarka, pirmiausiai atsiskaitant už ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Taip siekiama skatinti ambulatorinių paslaugų teikimą.
