Autorius: Karolis S.
Pavasaris dažnai siejamas su energijos sugrįžimu, tačiau realybėje daugelis žmonių jaučia priešingai – nuovargį, silpnumą ir sumažėjusį produktyvumą. Po žiemos organizmui trūksta ne tik vitaminų, bet ir kokybiškų baltymų, kurie yra būtini tiek energijai, tiek atsistatymui. Būtent todėl proteino (baltymų) milteliai tampa vis populiaresniu pasirinkimu ne tik sportuojantiems, bet ir visiems, kurie nori geriau jaustis kasdien. Šiame straipsnyje skaitykite: Kodėl pavasarį organizmui ypač reikia baltymų. Kaip proteino milteliai veikia energiją ir savijautą. Kuo skiriasi augaliniai ir gyvūniniai baltymai. Kada ir kaip vartoti baltymų miltelius, kad poveikis būtų maksimalus. Kodėl pavasarį organizmui trūksta energijos? Po žiemos organizmas dažnai būna išsekęs. Mažesnis…
Gruodžio 15 d. buvo paskelbtos ir apdovanotos trys Lietuvos sveikatos priežiūros iniciatyvos, kurios savo veikla įkūnija žmogiškumo, atjautos ir paramos principus, teikdamos pagalbą pacientams ir jų šeimoms. Paramą gavo Ankstukų paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Kengūravimo krėslai ankstukų tėveliams“, organizacijos „Young dreams“ įkurtas „Senjorų klubas“ ir „Aukodeitos“ iniciatyva „Paliestųjų onkologinės ligos psichikos sveikatos gerinimas“. Programą „Rūpinamės sveikata. Gydo ne tik vaistai“ įgyvendina farmacijos bendrovė „Teva Baltics“, kiekvienam laimėtojui skirdama 5000 eurų piniginę premiją pradėtai iniciatyvai tęsti ir plėtoti. „Ši programa įrodo, kad sveikatos priežiūros kokybę lemia ne tik gydymas ar vaistai, bet ir dėmesys bei žmogiškumas. Kasmet įsitikiname, kiek…
Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę. Anot kardiologės, šventiniu laikotarpiu susidaro ypač nepalankus veiksnių derinys: persivalgymas, padidėjęs druskos ir alkoholio vartojimas, miego trūkumas, emocinis stresas ir nereguliarus vaistų vartojimas. „Padidėjęs maisto kiekis, ypač druskos perteklius, gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, skysčių susilaikymą organizme, o pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, net sukelti dekompensaciją“, – teigia gydytoja. Ji pabrėžia, kad alkoholis taip pat yra…
Kad ir ką sau prisižadėtume prieš sėsdami prie šventinio stalo, dažniausiai šventiniu laikotarpiu suvalgome daugiau nei įprasta, ragaujame tarpusavyje ne itin suderinamus patiekalus. Maistu per šventes mėgaujamės ne skatinami alkio jausmo, o dėl emocijų bei ilgo sėdėjimo prie vaišių stalo. Medikai pažymi, kad per šventes ypač svarbu atskirti tikrą alkį nuo emocinio valgymo ir patiekalais mėgautis nepakenkiant sveikatai. „Persivalgymas šventiniu laikotarpiu – labai dažnas reiškinys. Gydytojos teigimu, pirmiausia nukenčia virškinimo sistema: žmogus gali jausti sunkumą pavalgius, pilvo pūtimą, rūgštingumą ar mieguistumą , nes organizmui sunku vienu metu apdoroti didelį maisto kiekį. Po riebių ar gausių patiekalų dažniau sumažėja energijos lygis…
Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą traumų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose pacientų srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina. „Dirbdamas ortopedu traumatologu, kasmet stebiu tą patį ciklą: vos tik termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, prasideda raiščių, riešų, čiurnų, kelių ir klubų lūžių sezonas“, – sako „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas. Kodėl žiemą traumų daugėja? Įvairių traumų priežastis…
Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia jau ne vienerius metus, moterų dalyvavimas joje vis dar nepakankamas. Ankstyva diagnostika ir reguliarus patikrinimas yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Deja, nemažai moterų dar nepakankamai žino apie kolposkopijos ir biopsijos naudą, pastebi medikai. Kolposkopija – neatsiejama ginekologo darbo dalis, skirta nustatyti, tirti ir gydyti gimdos kaklelio patologijas. Esant ląstelių pakitimams arba tęsiantis ŽPV infekcijai būtinas detalesnis gimdos kaklelio ląstelių įvertinimas. Kolposkopo pagalba vertinami gimdos kaklelio pokyčiai, o esant indikacijoms – atliekama gimdos kaklelio biopsija. „Tai specialus į mikroskopą panašus medicininis prietaisas, kuris padidina matomą vaizdą ir leidžia detaliai apžiūrėti gimdos…
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones. Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar…
Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems. Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku“. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės. „Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši…
Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof. Jelenos Čelutkienės, tai rodo, kad kompleksinės pastangos sveikatos priežiūros srityje duoda apčiuopiamų rezultatų. 2024 m. kraujotakos sistemos ligos tapo 56,8 proc. moterų ir 44,6 proc. vyrų mirties priežastimi, daugiausia tai buvo išeminė širdies liga (59,7 proc.) ir cerebrovaskulinės ligos (21,9 proc.). Specialistės teigimu, svarbu žiūrėti ne į absoliutų mirusiųjų skaičių, kuris susijęs su dėl…
Šį šeštadienį Vilniuje esančiame prekybos centre „Akropolis“ vyko atvira diskusijų su ekspertais serija „Ką būčiau norėjęs žinoti, būdamas jaunesnis“. Renginio idėja kilo dėl nerimą keliančių statistinių duomenų: 92 proc. žmonių mano, kad odos išvaizda yra svarbi jų savęs suvokimui, o 74 proc. jaučia spaudimą dėl vyraujančių grožio standartų. Tuo pačiu metu beveik pusė suaugusiųjų Europoje kasmet susiduria su dermatologinėmis problemomis. Pirmieji procesai prasideda jau 25-erių Renginys vyko trumpų pokalbių forma, leidžiant visiems susidomėjusiems lankytojams užduoti klausimus ekspertams – viešai arba per programėlę. Diskusijoje dalyvavo dermatologė Valentina Rimkienė, mitybos specialistas Edvardas Grišinas, psichologė Monika Savičė ir nuomonės formuotoja Ingrida Martinkėnaitė. Ekspertai…