Autorius: Karolis S.

Skrandžio maudimas, deginimas, sunkumas po valgio – tai dažni žmonių skundai, neretai vadinami gastritu. Kas tai yra, kas vyksta tuo metu skrandyje, kada užtenka tik pakoreguoti mitybą ir tai tik laikinas skrandžio sudirgimas, o kada tai rimta problema ir būtina gydytojo specialisto pagalba. Apie gastritą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, gydytoja gastroenterologė docentė Goda Sadauskaitė. Bet kokį skrandžio diskomfortą dažnai vadiname gastritu. Mediciniškai – kas tai yra? Šią sąvoką žmonės vartoja gana dažnai. Kai pacientas ateina pas mus, gastroenterologus, į kabinetą, tai dažniausiai ateina dėl to, kad jam skauda…

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka ar smegenų rūku. Nors šie simptomai dažnai siejami su intensyviu gyvenimo ritmu ir stresu, pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, svarbų vaidmenį gali turėti ir organizme vykstantys biocheminiai procesai, ypač oksidacinis stresas bei vieno svarbiausių antioksidantų, glutationo, kiekis. „Glutationas yra vienas pagrindinių organizmo antioksidantų, kurį mūsų kūnas geba pasigaminti pats. Jis saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti energijos gamybą, stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja detoksikacijos procesuose, todėl jo reikšmė kasdienei savijautai yra labai didelė“, – pasakoja šeimos gydytoja. Atsargas sekina stresas ir…

Atėjus šiltajam sezonui, vis daugiau žmonių laiką leidžia lauke – užsiima įvairiomis fizinėmis veiklomis, iškylauja, vaikščioja pažintiniais takais. Vis dėlto gerėjantys orai reiškia ne tik didesnį aktyvumą gryname ore, bet ir bundančias erkes bei augančią riziką susidurti su jų platinamomis ligomis. Viena pavojingiausių – erkinis encefalitas. Nors daugelis apie šią pavojingą ligą susimąsto tik pastebėję įsisiurbusią erkę, „Hila“ šeimos gydytoja Inga Brežinskienė įspėja, kad jos pradžia dažnai būna klastinga ir lengvai supainiojama su paprastu peršalimu. Klaidinantys pirmieji simptomai Pasak gydytojos, pirmoji erkinio encefalito fazė gali priminti lengvą virusinę infekciją. Pacientai skundžiasi nedideliu karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, raumenų maudimu ar…

Prasidėjus sodo darbų sezonui, didėja smulkių traumų tikimybė, o kartu – ir rizika užsikrėsti reta, bet pavojinga liga – stablige. Šios ligos atvejų Lietuvoje vis dar pasitaiko, o pirmasis susirgimas šiemet buvo fiksuotas vasario mėnesį Šakių rajone. Specialistės papasakojo, kokiais simptomais pasireiškia ši liga, kiek kartų reikėtų revakcinuotis, kad jaustumėmės saugiai, ir atskleidė, kam užsikrėsti stablige yra pavojingiausia ir kodėl taip dažnai ši liga pasibaigia mirtimi. Toksinas, kuris sukausto kūną „Stabligė – sunki bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Clostridium tetani, patenkanti į organizmą per žaizdas. Ši bakterija išskiria stiprų toksiną, kuris veikia nervų sistemą ir sutrikdo normalius nervinių signalų perdavimo procesus.…

Kodėl pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie „lėtą kosmetologiją“?  – Pastaraisiais metais grožio industrijoje labai išaugo greitų sprendimų pasiūla – nuo intensyvių procedūrų iki aktyvių kosmetikos priemonių, žadančių greitą rezultatą. Tačiau oda turi savo biologinius ritmus ir atsistatymo tempus, kurie nepriklauso nuo tendencijų. Praktikoje matau, kad oda dažnai nespėja adaptuotis prie per didelio intensyvumo, todėl tampa jautri, sudirgusi ir nestabili.  Ką reiškia, kad oda „neskubėja“?  – Odos atsinaujinimas yra lėtas, nuoseklus procesas. Kai jį nuolat trikdome per dažnomis procedūromis ar per dideliu aktyvių ingredientų kiekiu, oda pradeda gintis. Tai pasireiškia paraudimu, tempimo jausmu, bėrimais ar padidėjusiu jautrumu. Kitaip tariant, oda…

Daugelis žmonių šiandien gyvena su nervų sistema, kuri ilgą laiką veikia padidinto aktyvumo režimu. Todėl įprasti patarimai apie poilsį ar atsipalaidavimą dažnai nebeduoda jokio efekto – kūnas nebesugeba persijungti į ramybės būseną net tada, kai tam kliudančių objektyvių priežasčių, atrodytų, nėra. Būtent todėl šiandien vis daugiau kalbama ne apie trumpalaikius sprendimus ar streso vengimą, o apie tikslingą nervų sistemos palaikymą ir jos gebėjimo grįžti į pusiausvyrą atkūrimą. Kaip tai atrodo praktikoje ir kodėl nervų sistema tapo centrine šiuolaikinės savijautos grandimi, pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja psichoterapeutė Ugnė Lindžiūtė.    Perkrovą išduoda tylūs, bet nuolatiniai signalai  Kasdienėje klinikinėje praktikoje nervų sistemos perkrova…

Nemiga tapo viena aktualiausių mūsų laikmečio problemų – iki išnaktų šviečiantys ekranai, visą dieną lydintis stresas, vis trumpesnis ir paviršutiniškesnis miegas. Vieni, norėdami greičiau užmigti, klausosi atpalaiduojančios muzikos, kiti skaičiuoja avis, tačiau akys vis tiek lieka plačiai atmerktos. Ne paslaptis, kad dažnai griebiamasi ir melatonino papildų, tačiau tik retas žino, kad egzistuoja ir natūralus sprendimas miego kokybei gerinti – fitomelatoninas. Kas jis toks ir kuo skiriasi nuo įprasto melatonino pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja Urtė Vanagė.   Reguliuoja organizmo ritmą  Melatoninas – tai hormonas, kurį gamina mūsų smegenyse esanti kankorėžinė liauka. Nors dažnas melatoniną sieja tik su užmigimo procesu, tačiau iš…

Pavasaris dažnai siejamas su energijos sugrįžimu, tačiau realybėje daugelis žmonių jaučia priešingai – nuovargį, silpnumą ir sumažėjusį produktyvumą. Po žiemos organizmui trūksta ne tik vitaminų, bet ir kokybiškų baltymų, kurie yra būtini tiek energijai, tiek atsistatymui.  Būtent todėl proteino (baltymų) milteliai tampa vis populiaresniu pasirinkimu ne tik sportuojantiems, bet ir visiems, kurie nori geriau jaustis kasdien.  Šiame straipsnyje skaitykite:  Kodėl pavasarį organizmui ypač reikia baltymų.  Kaip proteino milteliai veikia energiją ir savijautą.  Kuo skiriasi augaliniai ir gyvūniniai baltymai.  Kada ir kaip vartoti baltymų miltelius, kad poveikis būtų maksimalus.  Kodėl pavasarį organizmui trūksta energijos?  Po žiemos organizmas dažnai būna išsekęs. Mažesnis…

Gruodžio 15 d. buvo paskelbtos ir apdovanotos trys Lietuvos sveikatos priežiūros iniciatyvos, kurios savo veikla įkūnija žmogiškumo, atjautos ir paramos principus, teikdamos pagalbą pacientams ir jų šeimoms. Paramą gavo Ankstukų paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Kengūravimo krėslai ankstukų tėveliams“, organizacijos „Young dreams“ įkurtas „Senjorų klubas“ ir „Aukodeitos“ iniciatyva „Paliestųjų onkologinės ligos psichikos sveikatos gerinimas“. Programą „Rūpinamės sveikata. Gydo ne tik vaistai“ įgyvendina farmacijos bendrovė „Teva Baltics“, kiekvienam laimėtojui skirdama 5000 eurų piniginę premiją pradėtai iniciatyvai tęsti ir plėtoti. „Ši programa įrodo, kad sveikatos priežiūros kokybę lemia ne tik gydymas ar vaistai, bet ir dėmesys bei žmogiškumas. Kasmet įsitikiname, kiek…

Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę. Anot kardiologės, šventiniu laikotarpiu susidaro ypač nepalankus veiksnių derinys: persivalgymas, padidėjęs druskos ir alkoholio vartojimas, miego trūkumas, emocinis stresas ir nereguliarus vaistų vartojimas. „Padidėjęs maisto kiekis, ypač druskos perteklius, gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, skysčių susilaikymą organizme, o pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, net sukelti dekompensaciją“, – teigia gydytoja. Ji pabrėžia, kad alkoholis taip pat yra…