Author: Lukas
Kasmet sukuriama naujų vaistų toms ligoms, kurios jau yra gydomos vaistiniais preparatais, ir toms, kurios anksčiau neturėjo specifinio gydymo. Tam, kad pacientai būtų gydomi efektyviai ir nepatirtų didelių išlaidų vaistams, jie kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tačiau prieš tapdami kompensuojamaisiais, vaistai pereina sudėtingą procesą, kuriame dalyvauja kelios institucijos ir plati ekspertų komanda. Šis procesas garantuoja, kad būtų kompensuojami tik efektyvūs vaistai, kurių kaina atitinka sukuriamą naudą. Taip atsakingai naudojamos PSDF lėšos, o pacientai gali nepermokėti už vaistus. Apie kompensuojamojo vaisto kelią nuo paraiškos iki paciento rankų kalbamės su Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėju Evaldu Stropumi.…
Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat vejamės greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę siekiame kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį – ne visada sveikatą galima paskubinti, o grįžus anksčiau į darbą ar įprastą gyvenimą po ligos, rizikuojame iš naujo susirgti. Organizmui po ligos reikia laiko atsigauti „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad normalu, jog po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausios, kurį laiką savijauta gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas. „Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija…
Dantų netekimas yra viena opiausių šiuolaikinės odontologijos problemų, su kuria susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni pacientai. Dantų praradimas dažniausiai siejamas su traumomis, sisteminėmis ligomis ar netinkama burnos priežiūra. Kupiškyje įsikūrusios odontologijos klinikos „Dantų meistrai“ gydytojas odontologas Gotfridas Krujalskis savo pacientams ir kolegoms gydytojams odontologams pristato inovatyvią viso žandikaulio dantų atkūrimo metodiką, sugrąžinančia galimybę vėl plačiai šypsotis ir kokybiškai kramtyti maistą vos per 24 valandas. Inovatyvi metodika – dantys vos per vieną dieną Pasak gydytojo G. Krujalskio, dar visai neseniai prarastų dantų atkūrimas neišimamu protezu su dantų implantais trukdavo metus ar net ilgiau. Šiandien technologijos leidžia pasiekti…
Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) perspėja, kad šių specialistų trūkumas tampa vis ryškesnis. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai tikisi, kad į šią situaciją dėmesį atkreips ir naujoji sveikatos apsaugos ministrė. Šiuo metu galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, tačiau Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė perspėja, kad vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, norint suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas visoje šalyje, tampa vis akivaizdesnis. „Nors bendras jų skaičius ir atrodo nemažas, labai dažnai užmirštama, kad vaistininkai dirba ne tik vaistinėse, bet ir su…
Fridricho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie šimtą šia liga sergančių žmonių. Tačiau nei šie žmonės, nei jų artimieji apie ligą nežino. Dėl to prarandama galimybė ją tinkamai suvaldyti. Fridricho ataksija kol kas yra neišgydoma, neuroraumeninė liga. Ji paveikia centrinę nervų sistemą, raumenis, širdį. Ligą ir jos požymius pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Nikolajus Fridreichas maždaug prieš 150 metų. Pirmieji šios ligos požymiai yra pusiausvyros ir koordinacijos problemos. Ligai progresuojant, raumenys silpsta ir greitai apima nuovargis, gali atsirasti kalbos, regėjimo ir klausos problemų, širdies veiklos sutrikimų.…
Nors mūsų stuburai nėra pritaikyti ilgam sėdėjimui, sėdimo darbo amžiuje to išvengti, deja, nepavyksta. Ilgas sėdėjimas iššaukia nugaros skausmus ir problemas, kuriomis skundžiasi ne tik vyresni žmonės – pacientų amžius jaunėja. Specialistės papasakojo, kaip išvengti nemalonių potyrių, kaip susikurti ergonomišką darbo vietą, kokie pratimai ir preparatai malšina nugaros skausmus ir atskleidė, kuri pamėgta sėdėjimo poza nugarai yra itin kenksminga. „Klientai dažniausiai skundžiasi nugaros sąstingiu, skausmais juosmens ir sprando srityse, kartais – rankų tirpimu, galvos skausmais, kurie dažnu atveju atsiranda dėl sprando raumenų įtampos. Ilgas sėdėjimas iššaukia raumenų įtampą, disbalansą, sukeliantį ne tik skausmą, bet ir greitesnį tarpslankstelinių diskų, sąnarių dėvėjimąsi“,…
Ar žinojote, kad cholesterolis yra tarsi tylusis mūsų kūno draugas – jis reikalingas gerai savijautai, tačiau sukelia mums rūpesčių, kai jo pasidaro per daug? Daugeliui šis žodis asocijuojasi su rizika ir sveikatos problemomis, tačiau, iš tiesų, cholesterolis yra būtinas kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Tai lyg moneta su dviem pusėmis – viena jų padeda gaminti mums gyvybiškai svarbius hormonus, kita gali pakenkti sveikatai, jei prarandame kontrolę. Tad kaip išlaikyti balansą? Kaip koreguojant mitybą ir kitomis priemonėmis normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje? Į šiuos ir kitus klausimus atsako medicinos centro ID CLINIC šeimos gydytoja Agnė Misiūtė. Gyvybiškai svarbus, tačiau gali tapti pavojingas Cholesterolis…
Anemija arba mažakraujystė yra patologinė būklė, kuriai būdingas sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Nors liga gali išsivystyti kiekvienam, dažniau ji pasitaiko moteriškos lyties atstovėms, o pagrindinė ją sukelianti priežastis – geležies trūkumas organizme. Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė pasakoja, kaip liga yra nustatoma ir gydoma. „Geležis yra kūnui labai svarbus mikroelementas, reikalingas įvairioms organizmo funkcijoms ir fermentiniams procesams užtikrinti bei sklandžiai pernešti deguonį. Sumažėjus eritrocitų ir hemoglobino kiekiui kraujyje, sutrikdomas audinių bei ląstelių aprūpinimas deguonimi, vystosi audinių hipoksija. Kadangi geležies trūkumas būna ir besimptomis, neretai yra nustatomas atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus“, – sako šeimos gydytoja. Ligos simptomai…
Varikocelė – viena dažniausių vyrų reprodukcinės sveikatos problemų, galinčių turėti įtakos vaisingumui. Tai patologinis sėklidžių venų išsiplėtimas dažniausiai pasireiškiantis kairėje kūno pusėje. Kadangi daugeliu atvejų varikocelė nesukelia jokių simptomų, ji dažnai aptinkama atsitiktinai tikrinantis sveikatą profilaktiškai. Plačiau apie šią patologiją, jos simptomus, diagnostiką ir inovatyvų gydymo metodą – varikocelės embolizaciją – pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Diagnostikos centro gydytojas urologas Martynas Stanionis ir VUL Santaros klinikos gydytojas intervencinis radiologas Rokas Girčius. Kaip išsivysto varikocelė Pasak M. Stanionio, varikocelė išsivysto dėl kraujo sąstovio sėklidžių venose, kurią lemia netinkamas venų vožtuvų veikimas arba jų nepakankamumas. Dažniausia šios būklės priežastis yra kairiojo…
Kaip ultravioletinė šviesa, labai jautrūs spektriniai šviesos jutikliai ir plika akimi nematomos metalo nanodalelės gali būti pritaikytos ankstyvajai vėžio diagnostikai? Į šį klausimą pasirengusi atsakyti Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų komanda. Įsibėgėja ambicingas mokslinis projektas, kurio metu kuriamos naujos nanodalelės, įgalinančios išplėsti daug žadančio, bet pasaulyje dar retai naudojamo spektrinio metodo pritaikymo galimybes. Tai, tikimasi, leis efektyviau diagnozuoti odos vėžį. Pasak FTMC atstovų, sėkmės atveju rezultatai atneš naudos ne tik medicinoje, bet ir kitose svarbiose srityse. Ultravioletinė šviesa gali pasitarnauti? Kad geriau suprastume šią temą, pirmiausia trumpai pakalbėkime apie spektroskopiją. Tai yra nedestrukcinis (tiriamo objekto nepažeidžiantis) medžiagų tyrimo…