Autorius: Karolis S.

Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems. Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku“. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės. „Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši…

Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof. Jelenos Čelutkienės, tai rodo, kad kompleksinės pastangos sveikatos priežiūros srityje duoda apčiuopiamų rezultatų. 2024 m. kraujotakos sistemos ligos tapo 56,8 proc. moterų ir 44,6 proc. vyrų mirties priežastimi, daugiausia tai buvo išeminė širdies liga (59,7 proc.) ir cerebrovaskulinės ligos (21,9 proc.). Specialistės teigimu, svarbu žiūrėti ne į absoliutų mirusiųjų skaičių, kuris susijęs su dėl…

Šį šeštadienį Vilniuje esančiame prekybos centre „Akropolis“ vyko atvira diskusijų su ekspertais serija „Ką būčiau norėjęs žinoti, būdamas jaunesnis“. Renginio idėja kilo dėl nerimą keliančių statistinių duomenų: 92 proc. žmonių mano, kad odos išvaizda yra svarbi jų savęs suvokimui, o 74 proc. jaučia spaudimą dėl vyraujančių grožio standartų. Tuo pačiu metu beveik pusė suaugusiųjų Europoje kasmet susiduria su dermatologinėmis problemomis. Pirmieji procesai prasideda jau 25-erių Renginys vyko trumpų pokalbių forma, leidžiant visiems susidomėjusiems lankytojams užduoti klausimus ekspertams – viešai arba per programėlę. Diskusijoje dalyvavo dermatologė Valentina Rimkienė, mitybos specialistas Edvardas Grišinas, psichologė Monika Savičė ir nuomonės formuotoja Ingrida Martinkėnaitė. Ekspertai…

Nors šiuolaikinis vyras siekia būti stiprus, atsakingas ir sėkmingas, būtent šie siekiai neretai tampa priežastimi, kodėl sveikata nustumiama į antrą planą. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad „vyras turi ištverti“, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Profilaktiniai tyrimai, sveikos gyvensenos įpročiai ir emocinė pusiausvyra dažnai atrodo kaip papildomi rūpesčiai, tačiau iš tiesų jie yra investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.  Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Rokas Kireilis sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, kad laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas…

Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji daro įtaką ne tik svorio pokyčiams, bet ir bendrai sveikatai: reguliuoja, kaip organizmas naudoja ir kaupia riebalus, baltymus bei angliavandenius. Nors metabolizmas iš dalies priklauso nuo genetikos ir negali būti visiškai kontroliuojamas valios pastangomis, jam vis dėlto įtaką padaryti įmanoma.  Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija, reikalinga kūno veiklai. Ji veikia kaip variklis – net ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų. Riebalų apykaita, arba lipidų metabolizmas, yra šio proceso dalis, užtikrinanti energijos gamybą ir riebalų atsargų kaupimą. Riebalai organizmui būtini – jie suteikia…

Lapkričio 22 d. Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ vyks atvira diskusija, skirta odos sveikatai – „Ką būčiau norėjęs žinoti, būdamas jaunesnis“. „Tai bus trumpų pokalbių su ekspertais serija apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai ir pasirinkimai veikia odos sveikatą, energijos lygį bei bendrą savijautą. Kviečiame visus prisijungti, sužinoti kažką naujo ir užduoti klausimus mitybos specialistui, psichologei, dermatologei ir nuomonės formuotojoms, kurie pasidalins savo patirtimi“, – sako renginio organizatorė, „Eucerin“ verslo padalinio Baltijos šalyse vadovė Jurgita Černiauskaitė-Makarenko. Opi problema Nepriklausomi tyrimai rodo, kad net 92 proc. žmonių pripažįsta, jog jų odos išvaizda yra svarbi jų bendrai savijautai. Be to, 74 proc. sako…

Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus.  Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė teigia, kad mūsų smegenims kai kurios maistinės medžiagos yra itin svarbios. Gliukozė, vitaminas B12 ir folio rūgštis užtikrina normalų smegenų funkcionavimą: gliukozė veikia kaip pagrindinis ir beveik vienintelis energijos šaltinis, o vitaminas B12 ir folio rūgštis…

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti.  Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas ar dirginančios medžiagos, taip pat kai kurios lėtinės plaučių ligos ar net tam tikri vaistai. „Nors kosulys dažnai siejamas su…

Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų. Vienas iš jų – akupunktūra, turinti tūkstantmetę istoriją ir šiandien vis labiau įsitvirtinanti Vakarų medicinos praktikoje. Šis metodas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir sveikatos specialistų dėmesio, o pacientai vertina jį dėl galimybės sumažinti skausmą, įveikti stresą ir pagerinti kasdienę savijautą.  Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, kai plonos adatos įvedamos į tam tikrus kūno taškus. Tai padeda atstatyti energijos pusiausvyrą, skatinti organizmo gijimą ir mažinti skausmą. Rytų medicinos…

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą.  „Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos…