Kasmet sukuriama naujų vaistų toms ligoms, kurios jau yra gydomos vaistiniais preparatais, ir toms, kurios anksčiau neturėjo specifinio gydymo. Tam, kad pacientai būtų gydomi efektyviai ir nepatirtų didelių išlaidų vaistams, jie kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Tačiau prieš tapdami kompensuojamaisiais, vaistai pereina sudėtingą procesą, kuriame dalyvauja kelios institucijos ir plati ekspertų komanda. Šis procesas garantuoja, kad būtų kompensuojami tik efektyvūs vaistai, kurių kaina atitinka sukuriamą naudą. Taip atsakingai naudojamos PSDF lėšos, o pacientai gali nepermokėti už vaistus.
Apie kompensuojamojo vaisto kelią nuo paraiškos iki paciento rankų kalbamės su Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėju Evaldu Stropumi.
Kaip galėtumėte apibūdinti tą sudėtingą procesą?
Lietuvoje vaistų įtraukimo procesas į kompensavimo sistemą yra labai panašus į kitų Europos šalių. Tam, kad vaistas būtų kompensuojamas ir gydytojai jį galėtų paskirti pacientui, reikia atlikti keletą procedūrų.
Pirmiausia vaistinės (veikliosios) medžiagos yra įtraukiamos į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, vadinamąjį A sąrašą. Jame nurodoma, kuri veiklioji medžiaga kokiai ligai gydyti yra kompensuojama. Šį sąrašą, remdamasi atitinkamais duomenimis bei procedūromis, sudaro Sveikatos apsaugos ministerija ir patvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti vaistą ar vaisto veikliąją medžiagą gali siūlyti vaistų gamintojai, gydytojų draugijos ar pacientų organizacijos, pateikdami specialią paraišką, kuri vertinama keliais etapais. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) vertina vaisto efektyvumą, palyginusi jį su kitais tuo metu kompensuojamais vaistais. Taip pat įvertina ekonominį naudingumą – ar gydymo šiuo vaistu kaina atitinka jo efektyvumą. VLK vertina PSDF galimybes kompensuoti vaistą ir teikia išvadą Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai.
Ši komisija nagrinėja abiejų institucijų išvadas ir pagal nustatytas procedūras priima sprendimą įtraukti vaistą į A sąrašą ar ne. Kartais gali būti keliama papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, sumažinti vaisto kainą.
Jei komisija priima teigiamą sprendimą kompensuoti vaistą ir tam nereikia papildomų PSDF lėšų, jis įrašomas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir VLK įtraukia vaistą į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Jei vaistui kompensuoti reikia papildomų lėšų, jis įtraukiamas į rezervinį vaistų sąrašą.
Į rezervinį sąrašą įtraukti vaistai jau yra pripažinti tinkamais kompensuoti, tačiau jų įtraukimas į A sąrašą priklauso nuo PSDF finansinių galimybių. Jei, pavyzdžiui, kompensavimui reikia 50 mln. eurų, bet tuo metu yra tik 30 mln., prioritetas teikiamas pirmiesiems rezerviniame sąraše esantiems vaistams, kol išnaudojama turima suma. Likusieji vaistai laikinai lieka rezerviniame sąraše ir gali būti įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kitu peržiūros etapu. Šis sąrašas peržiūrimas du kartus per metus – pirmą ir trečią metų ketvirtį.
Kas yra kompensuojamųjų vaistų kainynas?
VLK sudaro kompensuojamųjų vaistų kainyną pagal A sąrašo duomenis, tik kainyne surašomi jau konkretūs vaistai prekiniais pavadinimais, kurie bus kompensuojami PSDF lėšomis. Šis sąrašas sudaromas du kartus per metus: pirmojo pusmečio kainynas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, o antrojo pusmečio – nuo liepos 1 dienos. Taip garantuojama, kad vaistų kainos būtų aktualios ir atspindėtų pokyčius rinkoje.
Kainynas yra nuolat atnaujinamas, nes vaistų kainos gali mažėti dėl gamintojų tarpusavio konkurencijos arba dėl kainų mažėjimo Europos šalyse. Vaistų kainos Lietuvai nustatomos pagal trijų mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Jei vaistai tampa pigesni, sumažėja ir paciento priemoka. Pacientai gali pasirinkti, kuris vaistas jiems yra priimtinesnis pagal kainą. Mažėjant kainoms išleidžiama mažiau ir PSDF lėšų, o sutaupytos lėšos panaudojamos naujų vaistų bazinei kainai kompensuoti.
Kas yra bazinė vaisto kaina?
Iš PSDF yra kompensuojama ne visa, bet bazinė vaisto kaina. Ji ir yra nurodoma kompensuojamųjų vaistų kainyne. Bazinė kaina nustatoma pagal teisės aktais tvirtinamas taisykles, atsižvelgiant į trijų Europos Sąjungos šalių mažiausių kainų vidurkį bei Lietuvai taikomas kainas.
Šalia vaisto bazinės kainos kainyne yra nurodoma ir paciento priemoka už vaistą. Paciento priemoką sudaro mažmeninės vaisto kainos vaistinėje ir bazinės kainos skirtumas. Jį pacientas turi sumokėti savo lėšomis, jei priemoka nėra dengiama valstybės biudžeto lėšomis. Vaistinė negali imti didesnės priemokos už vaistą, nei nurodyta kainyne.
Tokia sistema leidžia ne tik reguliuoti kompensuojamųjų vaistų kainas, bet ir pacientų priemokas ir taip mažinti pacientų finansinę naštą.
Procesas išties ilgas. Kada pacientui medikai jau gali skirti kompensuojamuosius vaistus?
Kai vaistas jau yra kompensuojamųjų vaistų sąraše ir kainyne, vaistą jau gali išrašyti gydytojai ir teisės aktais numatytais atvejais – slaugytojai. Dalį vaistų gali išrašyti tik tam tikros srities specialistai, jei tai nustatyta sąraše. Pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus pirmą kartą gali skirti tik kardiologas, onkologas ar kitas specialistas. Šeimos gydytojas gali tęsti gydymą pagal nustatytas taisykles. Jei specialisto apribojimų nėra, vaistą gali išrašyti šeimos gydytojas, jei tai leidžia jo medicinos norma.
Gydytojui paskyrus gydymą, tam tikrais atvejais jį gali tęsti slaugytojai išrašydami receptus, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Tai pacientams labai naudinga, nes nereikia kreiptis į gydytoją ir vaistus galima gauti greičiau. Be to, sutrumpėja eilė tiems pacientams, kuriems būtina gydytojo konsultacija.
Šios taisyklės užtikrina, kad vaistai būtų paskirti atsakingai, o pacientai gautų tinkamą gydymą.
Kaip pacientai gali sužinoti, ar jiems reikalingi vaistai yra kompensuojami?
Kompensuojamų vaistų sąrašas ir kainynas yra pateikiami teisės aktų registre ir yra viešai prieinami. Pacientams patogu patikrinti informaciją apie vaistus specialiame portale, kur įvedus vaisto pavadinimą, galima pamatyti, ar jis kompensuojamas.
Tam tikros informacijos pacientai negali pamatyti, pavyzdžiui, kurioms ligoms konkretus vaistas yra kompensuojamas. Šią informaciją gali suteikti gydytojas, nes jis turi prieigą prie tik medikams skirtų informacinių sistemų.
