Nors šiuolaikinis vyras siekia būti stiprus, atsakingas ir sėkmingas, būtent šie siekiai neretai tampa priežastimi, kodėl sveikata nustumiama į antrą planą. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad „vyras turi ištverti“, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Profilaktiniai tyrimai, sveikos gyvensenos įpročiai ir emocinė pusiausvyra dažnai atrodo kaip papildomi rūpesčiai, tačiau iš tiesų jie yra investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Rokas Kireilis sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, kad laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui. Anot mediko, daugelis vyrų vengia kalbėti apie juos varginančius simptomus, nes bijo pasirodyti silpni ar pažeidžiami.
„Toks stereotipas yra žalingas ir turėtų būti naikinamas, nes jis blogina vyro, kaip paciento, diagnostines galimybes ir apsunkina ligos prognozę. Svarbu kalbėti apie savo sveikatą ir nebijoti ieškoti pagalbos – slėpdamas problemą žmogus tik padidina riziką susidurti su rimtesniais iššūkiais tiek sau, tiek gydytojui, tiek artimiesiems. Atvirumas ir atsakomybė už savo sveikatą – tai stiprybės, o ne silpnumo požymis“, – pabrėžia gydytojas
Kokiomis ligomis sergama dažniausiai?
Anot R. Kireilio, daugelis vyrų pernelyg mažai dėmesio vis dar skiria savo širdies ir kraujagyslių sistemai. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje širdies ir kraujagyslių patologijos lemia didžiausią mirštamumą.
„Problema – aukštas kraujospūdis, cholesterolis, nutukimas, rūkymas, fizinio aktyvumo nebuvimas. Daugelis pacientų nejaučia simptomų, kol neįvyksta infarktas ar insultas. Sprendimas paprastas, tačiau dažnai sunkiai įgyvendinamas – reguliariai matuoti kraujospūdį, atlikti kraujo tyrimus, susireguliuoti mitybą, vengti žalingų įpročių ir, žinoma, užsiimti fiziniu aktyvumu“, – teigia gydytojas.
Anot jo, svarbiausia – imtis veiksmų dar tada, kai žmogus jaučiasi sveikas. Reguliarus fizinis aktyvumas, ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo per savaitę, pavyzdžiui, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas, padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei bendrą organizmo tonusą.
Taip pat būtina reguliariai dalyvauti sveikatos tikrinimo programose, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje, skirtoje vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Jos metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
„Kita svarbi problema – prostatos ir reprodukcinė sveikata, pavyzdžiui, prostatos padidėjimas, vėžio rizika, erekcijos sutrikimai. Dažnai vyrams gėda kalbėti apie intymias temas, vengiama apsilankyti pas gydytoją urologą net esant išreikštai reprodukcinės ar šlapinimosi sutrikimų simptomatikai. Svarbu nepamiršti, jog prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Ankstyva diagnostika sumažina ligos tikimybę, pagerina prognozes esant patologijai“, – dėsto medikas.
Kodėl tikrinti sveikatą svarbu net jaučiantis gerai?
Ligos dažnai vystosi nepastebimai. Daugelis rizikos veiksnių, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis ar cukrinis diabetas, gali vystytis be aiškių simptomų.
Ankstyva diagnostika leidžia ne tik ligą diagnozuoti, bet ir išvengti komplikacijų, gerinti gyvenimo kokybę. Profilaktika suteikia daugiau kontrolės, kadangi tyrimai ir jų rezultatai gali paskatinti sveikesnius įpročius – mitybą, fizinį aktyvumą, svorio kontrolę.
„Pagrindiniai tyrimai yra paprasti, greitai atliekami, tačiau labai svarbūs. Kraujospūdžio matavimas kasdien, ypač sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, ūgio, svorio ir kūno masės indekso nustatymas bent kartą per metus, elektrokardiogramos užrašymas esant poreikiui. Nepamiršti ir kraujo tyrimo – bendro kraujo vaizdo, elektrolitų, cukraus kiekio, cholesterolio, inkstų, prostatos bei skydliaukės funkciją atspindinčių tyrimų, kepenų fermentų, taip pat šlapimo tyrimo“, – sako „ Antėja“ gydytojas.
Išskiria tris dalykus
R. Kireilis pabrėžia, kad vyrams labai svarbus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas.
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač jėgos treniruotės ir vidutinio intensyvumo kardio treniruotės, gerina kraujotaką, mažina nuovargį ir oksidacinį stresą. Jis palaiko aukštesnį testosterono lygį, didina insulino jautrumą, mažina kortizolį, skatina endorfinų išsiskyrimą, gerina nuotaiką ir miegą, didina pasitikėjimą savimi, seksualinį potraukį ir mažina nerimą bei depresijos riziką.
„Subalansuota mityba, turtinga baltymais, sudėtiniais angliavandeniais, sveikais polinesočiais riebalais ir mikroelementais, palaiko stabilų cukraus lygį kraujyje, o greiti angliavandeniai, cukrus ir rafinuoti produktai, sukelia energijos šuolius ir kritimus. Įrodyta, kad cinkas, magnis, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys yra būtini testosterono gamybai. Per didelis ir dažnas alkoholio vartojimas, cukrus bei transriebalai mažina testosterono kiekį ir didina estrogenų dominavimą, skatindami kūno svorio augimą ir mažindami libido“, – dėsto „Antėja“ gydytojas.
Miego trūkumas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir mažina testosterono lygį. Dažnai prioritetas skiriamas darbui ar pramogoms, o ne poilsiui. Sprendimas paprastas, tačiau reikalaujantis valios – siekti 7–8 valandų kokybiško miego, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir susidėlioti darbo bei poilsio režimą. Testosteronas gaminamas miego metu, ypač giliojo miego fazėje, todėl net viena prasta naktis gali sumažinti jo lygį 10–15 procentų. Miego trūkumas didina kortizolio kiekį, kuris slopina testosterono gamybą, blogina insulino jautrumą ir didina apetitą.
Kaip sumažinti įtampą
Šiuolaikinis vyras dažnai gyvena nuolatinio spaudimo ir atsakomybės sąlygomis, todėl stresas bei emocinė įtampa tampa lėtiniais palydovais.
„Stresas įtaką daro ne tik psichologinei būsenai, bet ir fiziologiniams procesams – hormonų pusiausvyrai, imuninės sistemos veiklai, širdies darbui, miegui ir net vaisingumui. Norint išlaikyti gerą savijautą, svarbu į kasdienybę įtraukti paprastus, bet veiksmingus įpročius“, – sako gydytojas.
Anot jo, labai naudinga kas kelias valandas daryti trumpas pertraukas – atsitraukti nuo ekrano, giliai pakvėpuoti, trumpai pasivaikščioti. Vakare vertėtų skirti „išjungimo“ laiką – bent valandą iki miego pabūti be telefono ir darbo temų, kad protas galėtų atsipalaiduoti.
Sąmoningas dėkingumo ugdymas, kai kiekvieną vakarą įvardijami trys dalykai, už kuriuos esi dėkingas, gerina emocinę būseną ir stiprina atsparumą kasdieniams iššūkiams.
„Jei vis dėlto jaučiamas nuolatinis nerimas, nemiga, dirglumas ar beviltiškumo jausmas, svarbu nedelsti ir kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą“ – pataria R. Kireilis.
