Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof. Jelenos Čelutkienės, tai rodo, kad kompleksinės pastangos sveikatos priežiūros srityje duoda apčiuopiamų rezultatų.
2024 m. kraujotakos sistemos ligos tapo 56,8 proc. moterų ir 44,6 proc. vyrų mirties priežastimi, daugiausia tai buvo išeminė širdies liga (59,7 proc.) ir cerebrovaskulinės ligos (21,9 proc.). Specialistės teigimu, svarbu žiūrėti ne į absoliutų mirusiųjų skaičių, kuris susijęs su dėl migracijos besikeičiančiu gyventojų skaičiumi ir jų amžiaus struktūros pokyčiais, bet į standartizuotus mirtingumo rodiklius, atspindinčius realią mirčių dėl ligų dinamiką.
„Šie mirtingumo rodikliai Lietuvoje mažėja nuo 2016 metų. Per šį laikotarpį matomas akivaizdus standartizuoto mirtingumo sumažėjimas nuo išeminės širdies ligos – 47 proc. tarp vyrų ir 45 proc. tarp moterų, o nuo insulto – 37 proc. tarp abiejų lyčių. Pagrindinės mirtingumo mažėjimo priežastys – geresnė kraujotakos ligų prevencija, pažangesnis gydymas ir rizikos veiksnių korekcija bei augantis šalies pragyvenimo lygis“, – teigia ji.
J. Čelutkienė priduria, kad svarbų vaidmenį atlieka šeimos gydytojai ir kardiologai vykdant širdies bei kraujagyslių ligų prevencinę programą, kurios protokolai ir asmenų rizikos stratifikacija 2023 m. buvo atnaujinti. Pagerėjus prevencinių paslaugų įkainiams išaugo įstaigų suinteresuotumas taikyti programą, tokiu būdu Valstybinei ligonių kasai pavyko paskatinti tikslinės populiacijos aprėptį nuo maždaug 50 proc. iki 70–80 proc.
„Tai – didžiulis Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento specialistų paskatintas poslinkis į priekį, kuris jau duoda matomų rezultatų: pagerėjo pačios rizikos mažinimo priemonės – kraujo spaudimo ir cholesterolio kontrolė bei rūkymo atsisakymas. Į prevencinę programą aktyviai įsijungė ir visuomenės sveikatos biurai, kurie daugiau gyventojų skatina ir moko gyventi sveikai, o tai kartu su tinkamu vaistų vartojimu padeda sumažinti rizikos veiksnius“, – sako profesorė.
Didelį indėlį turi ir statinų kompensacija, kuri nuo 2016 m. padėjo reikšmingai sumažinti mirtingumą nuo išeminės širdies ligos. „Pagrindinio antilipidinio vaisto vartojimas smarkiai išaugo, ir 2024 m. Lietuva jau nebe paskutinėje vietoje Europoje pagal šio vaisto vartojimą“, – priduria ji.
Su didesniu dėmesiu hipercholesterolemijos rizikai susiję Higienos instituto 2024 m. analizės duomenys apie 65 metų ir vyresnių gyventojų ligotumo pokyčius: 2018–2022 m. net 161 proc. (2,6 karto) padaugėjo dokumentuotų diagnozių, susijusių su lipoproteinų apykaitos sutrikimais (E78). Tačiau, anot specialistės, tai nereiškia, kad staiga išaugo dislipidemijos paplitimas.
„Šis augimas atspindi pasikeitusią klinikinę praktiką – norint paskirti antilipidinį gydymą, gydytojui būtina įrašyti E78 diagnozę. Anksčiau ji buvo fiksuojama rečiau, net jei lipidograma rodė padidėjusį cholesterolį. Pagerėjus statinų ir ezetimibo kompensavimui ir didėjant supratimui apie jų reikšmę mažinant infarktų ir insultų riziką, gydytojai šią diagnozę tiesiog pradėjo žymėti nuosekliau“, – aiškina prof. J. Čelutkienė.
Ji pabrėžia, kad, nors lipidus mažinančių vaistų skyrimas ir vartojimas didėja, dar yra kur tobulėti – tik 10–20 proc. pacientų pasiekia tikslinį mažesnį cholesterolio lygį. Tai rodo doc. Gedimino Urbono atlikti tyrimai (publikuoti žurnale Medicina 2024 ir 2025 m.), tiek atskiros šeimos medicinos praktikos, tiek nacionaliniai Valstybinės duomenų agentūros duomenys. Jei gydytojai ir didelės rizikos asmenys nuosekliai sieks tarptautinių gairių rekomenduojamų tikslų, cholesterolį mažinančių vaistų vartojimo plėtra dar labiau prisidės prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių mažėjimo Lietuvoje.
Kodėl kraujotakos sistemos ligos pasiglemžia daugiau moterų gyvybių?
Nors standartizuotas vyrų mirtingumo dėl visų priežasčių rodiklis buvo 1,8 karto didesnis nei moterų, moterims tenka didesnė dalis mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų. Anot profesorės, tai lemia ilgesnė moterų gyvenimo trukmė.
„Vyrai iki 75 metų dažniau nei to paties amžiaus moterys miršta nuo išeminės širdies ligos, piktybinių navikų, dėl traumų darbe, autoavarijų, savižudybių ar alkoholio perdozavimo, todėl jie miršta anksčiau nei moterys. Pagrindinė to priežastis – 10 metų anksčiau negu moterims prasidedantys miokardo infarktai ir insultai bei didesnis rizikos lygis. Moterys gyvena ilgiau, ir perkopus 75 metų ribą vis dažnesne mirčių priežastimi tampa kardiovaskulinės ligos“, – aiškina ji.
Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje išaugo iki 77,46 metų, tačiau moterys gyvena vidutiniškai 8,6 metų ilgiau nei vyrai: vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 73,02 metų (pailgėjo), o moterų – 81,64 metų (beveik nesikeitė). Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (trumpesnė tik Rumunijoje, Bulgarijoje ir Latvijoje).
Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės mažėja (anksčiau siekė apie 11 metų), tačiau vis dar išlieka reikšmingas. Pasak profesorės, šią tendenciją lemia ne tik biologiniai veiksniai, bet ir tobulėjantis gydymas bei prevencinių programų taikymas – mažėjant mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vyrų gyvenimo trukmė po truputį artėja prie moterų.
Ko galime tikėtis ateityje?
Nors vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo, sveiko gyvenimo trukmė vis dar gerokai trumpesnė (apie 61 metus). Tai reiškia, kad daugelis žmonių dar nesulaukę pensijos pradeda sirgti, o į ją išeina jau ligoti, nemobilūs ir riboto aktyvumo, todėl mažai gali pasidžiaugti gyvenimu baigę aktyvią karjerą.
„Šioje vietoje problemą atspindi dvi pagrindinės mirčių priežastys – kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai, nuo kurių 2024 m. mirė 22,2 proc. asmenų. Deja, tik pusė žmonių pasinaudoja valstybės finansuojamomis ankstyvos diagnostikos vėžio programomis, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa taip pat nėra iki galo išnaudojama. Higienos instituto duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo mirtingumas nuo plaučių vėžio ir šiek tiek – nuo gimdos kaklelio vėžio, kuriam yra paskirta ankstyvos diagnostikos programa. Galima daryti prielaidą, kad, padidinus vėžio ankstyvosios diagnostikos programų finansavimą ir kartu paslaugų teikėjų motyvaciją, pagerės tikslinių populiacijų aprėptis. Suaktyvėjus naudojimusi programomis, galėtume tikėtis, kad sveiko gyvenimo trukmė pasiektų bent jau pensininko amžių – artimiausias tikslas būtų, kad žmonės į pensiją išeitų dar sveiki ir atsparūs, o ne jau ligoti“, – sako profesorė.
Pasak jos, vienas perspektyvus ir nebrangus būdas būtų plačiau taikyti vainikinių arterijų tyrimus, įskaitant kalcio indeksą ir arterijų plokštelių aptikimą: „Ankstyvas aterosklerozės nustatymas leistų gydytojams agresyviau mažinti riziką, o pacientams – imtis efektyvesnių cholesterolio ir kitų rizikos veiksnių kontrolės priemonių. Tai leistų sparčiau mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, išsaugoti Lietuvos piliečių gyvybes, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir trukmę.“
