Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia jau ne vienerius metus, moterų dalyvavimas joje vis dar nepakankamas. Ankstyva diagnostika ir reguliarus patikrinimas yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Deja, nemažai moterų dar nepakankamai žino apie kolposkopijos ir biopsijos naudą, pastebi medikai.
Kolposkopija – neatsiejama ginekologo darbo dalis, skirta nustatyti, tirti ir gydyti gimdos kaklelio patologijas. Esant ląstelių pakitimams arba tęsiantis ŽPV infekcijai būtinas detalesnis gimdos kaklelio ląstelių įvertinimas. Kolposkopo pagalba vertinami gimdos kaklelio pokyčiai, o esant indikacijoms – atliekama gimdos kaklelio biopsija.
„Tai specialus į mikroskopą panašus medicininis prietaisas, kuris padidina matomą vaizdą ir leidžia detaliai apžiūrėti gimdos kaklelį, makštį bei vulvą. Kolposkopija dažniausiai atliekama esant gimdos kaklelio patologijai, pavyzdžiui, kai gaunami nenormalūs onkocitologinio tyrimo rezultatai, nustatoma ŽPV, pasireiškia nenormalus kraujavimas iš lytinių organų, netipiškos išskyros arba įtariami dariniai vulvoje, makštyje ar gimdos kaklelyje“, – pasakoja Gintarė Čipinienė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerė-ginekologė.
Neskausminga procedūra
Kolposkopija atliekama įprasto ginekologinio ištyrimo metu ir trunka apie 10–20 minučių. Naudojant kolposkopą ir tirpalus, gydytojas nustato pakitusių ląstelių vietas. Jei randamos pakitusios ląstelės, specialiomis žnyplutėmis paimama biopsija.
„Daugelis pacientų klausia, ar procedūra skausminga. Dažniausiai jaučiamas tik nedidelis perštėjimas tirpalo aplikacijos metu, o biopsijos metu – lengvas sužnybimas. Gali pasireikšti diskomfortas dėl makšties skėtiklio ar gimdos kaklelio judinimo“, – teigia gydytoja.
Jeigu atliekama biopsija, po procedūros gali atsirasti kraujingų išskyrų, kurios gali tęstis kelias dienas. Gijimo laikotarpiu rekomenduojama praustis tik duše, vengti baseinų ir lytinių santykių. Taip pat 24–48 valandas reikėtų vengti sunkaus fizinio krūvio.
Padeda parinkti tinkamiausią gydymo metodą
„Esant aukšto laipsnio pakitimams gali būti reikalingas operacinis gydymas. Jei nustatomi nedidelio laipsnio pakitimai, dažnai galima išvengti operacijos atidžiai stebint pacientės būklę. Priklausomai nuo pakitimo laipsnio, kolposkopija ir biopsija gali būti kartojamos kas 6–12 mėnesių“, – teigia „Antėja“ akušerė-ginekologė.
Kolposkopija atliekama tik tada, kai nėra menstruacinio kraujavimo. 24 valandas prieš procedūrą nerekomenduojama turėti lytinių santykių. Taip pat neturėtų būti naudojami makšties kremai, žvakutės, spermicidai ar makšties skalavimo tirpalai. Kolposkopijos taip pat nereikėtų atlikti, jei yra makšties uždegimas.
Kolposkopija ir biopsija yra svarbios nustatant ir gydant gimdos kaklelio, makšties bei vulvos pakitimus. Biopsijos rezultatai tiksliausiai parodo ląstelių būklę ir padeda parinkti tinkamiausią gydymo metodą pacientei.
