Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi su poilsiu, šeimos susibūrimais ir gausiu vaišių stalu, tačiau Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė pabrėžia – būtent šis metas yra vienas rizikingiausių sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak jos, šventės gali išprovokuoti tiek fiziologinius, tiek psichologinius veiksnius, kurie gali pabloginti širdies būklę.
Anot kardiologės, šventiniu laikotarpiu susidaro ypač nepalankus veiksnių derinys: persivalgymas, padidėjęs druskos ir alkoholio vartojimas, miego trūkumas, emocinis stresas ir nereguliarus vaistų vartojimas.
„Padidėjęs maisto kiekis, ypač druskos perteklius, gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, skysčių susilaikymą organizme, o pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, net sukelti dekompensaciją“, – teigia gydytoja.
Ji pabrėžia, kad alkoholis taip pat yra svarbus rizikos veiksnys, galintis išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, ypač prieširdžių virpėjimą. Po švenčių dažniau fiksuojami vadinamojo šventinės širdies sindromo atvejai (angl. Holiday heart syndrome), siejami su gausesniu alkoholio vartojimu.
„Ne mažiau reikšmingi ir aplinkos veiksniai. Temperatūros svyravimai bei šaltis gali skatinti kraujagyslių spazmus ir padidinti krūtinės anginos ar miokardo infarkto riziką. Miego trūkumas ir pervargimas taip pat prisideda prie kraujospūdžio kilimo ir nereguliaraus širdies plakimo epizodų“, – priduria J. Jurgaitytė.
Stresas – tylus organizmo priešas
Kalbėdama apie psichologinį aspektą, kardiologė atkreipia dėmesį, kad šventės ne visiems yra džiaugsmingas metas: „Dalis pacientų patiria emocinį spaudimą, stresą dėl šeiminių santykių, organizacinių rūpesčių, o vieniši žmonės – liūdesį, kuris gali sustiprinti krūtinės skausmą ar net išprovokuoti panikos atakas.“
Pasak jos, stresas ir įtampa dažnai siejami su krūtinės anginos epizodais, dusuliu ar bendru širdies funkcijos pablogėjimu. Šventiniu laikotarpiu stebimas hospitalizacijų dėl infarktų, ritmo sutrikimų ar širdies nepakankamumo padidėjimas.
Persivalgymas – papildoma apkrova širdžiai
Gydytoja pabrėžia, kad gausus, riebus maistas ypač pavojingas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, arterine hipertenzija, išemine širdies liga ar turintiems polinkį į ritmo sutrikimus. „Didelis maisto kiekis padidina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir apkrauna širdį. Net ir pacientams po infarkto ar sergantiems pažengusiomis kraujagyslių ligomis tai gali sukelti krūtinės spaudimą, spazmus ir ligos paūmėjimą“, – teigia ji.
Pasak J. Jurgaitytės, svarbiausias principas – saikas. Ji rekomenduoja rinktis mažesnes porcijas, valgyti lėtai, daryti pertraukas ir vengti persivalgyti.
„Reikėtų rinktis mažiau druskingus patiekalus, gerti pakankamai skysčių ir riboti alkoholį. Rekomenduojama vengti riebių ar rūkytų gaminių, riebios kiaulienos, įvairių dešrų, vyniotinių, sūrių užkandžių, riebių padažų, tokių kaip majonezas ar grietinė dideliais kiekiais, tam tikrų marinuotų patiekalų, daug cukraus turinčių desertų ir gausiai nerafinuotame aliejuje kepto maisto. Tinkamesni pasirinkimai – orkaitėje kepta arba virta žuvis, liesa paukštiena, troškintos daržovės, salotos su kokybišku alyvuogių aliejumi, vaisiai, viso grūdo produktai, ankštinės pupelės ir neriebūs pieno produktai. Taip pat po itin sotaus maisto nerekomenduojama gerti kavos, nes tai gali paūminti ritmo sutrikimus, sukelti širdies plakimo jausmą ar net spazmus krūtinėje“, – sako kardiologė.
Naudingos ir lengvos fizinės veiklos – pasivaikščiojimai tarp vaišių, judėjimas, kūno padėties keitimas. Tai padeda virškinimui, sumažina refliukso ir rūgščių padidėjimo tikimybę, taip pat nemalonių pojūčių riziką. Anot J. Jurgaitytės, apie padidėjusią širdies apkrovą gali signalizuoti dusulys, nereguliarus pulsas, širdies plakimas, spaudimo ar skausmo jausmas krūtinėje, šaltas prakaitas, kojų tinimas ar staigus svorio padidėjimas per kelias dienas.
„Svarbu išvengti epizodo. Jei atsiranda pirminiai silpnumo požymiai ar lengvas diskomfortas, reikėtų pailsėti, sustabdyti valgymą, o kartais naudinga trumpam prigulti, pasivaikščioti ar pakeisti kūno padėtį. Jei atsiranda stiprus krūtinės skausmas, ryškus silpnumas, progresuojantys simptomai ar netenkama sąmonės, būtina kviesti greitąją pagalbą. Tokiose situacijose svarbu nedelsti, nes gali tik pablogėti“, – aiškina J. Jurgaitytė.
Vaistai ir šventės – jokių išimčių
Gydytoja akcentuoja, kad viena didžiausių klaidų – vaistų praleidimas švenčių metu. „Šventės nėra priežastis nutraukti gydymą. Reguliariai vartoti vaistus yra būtina siekiant išvengti komplikacijų. Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir praleisdami jam mažinti paskirtų vaistų – statinų – dozę, atsisakome apsaugos ir padidiname miokardo infarkto ar insulto tikimybę“, – įspėja ji.
J. Jurgaitytė pabrėžia, kad paties vartojimo keisti nereikėtų. Svarbu suprasti, kad maisto, alkoholio ir vaistų derinys gali apsunkinti kepenų darbą, nes jos ir taip atsakingos už detoksikaciją organizme, o per didelis alkoholio kiekis gali padidinti kepenų fermentų koncentraciją ir šalutinio poveikio riziką.
Kardiologės teigimu, šventinis laikotarpis, ar tai būtų šventė, gimtadienis ar kokia kita proga, visada yra tam tikras iššūkis ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams. Net sveiki žmonės, kurie dar neįtaria galimų širdies problemų, neturėtų visiškai atsipalaiduoti.
„Svarbiausia – klausytis organizmo siunčiamų signalų, jausti saiką ir tęsti medikamentinį gydymą, vengti persivalgyti, rinktis sveikesnius patiekalus ir nepamiršti rūpintis emocine sveikata. Dėmesys savo kūnui ir reguliarumas – pagrindiniai principai, padedantys saugiai praleisti šventinį laikotarpį. To šiemet visiems linkiu – ramybės ir saiko“, – sako J. Jurgaitytė.
