Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, energijos stoka ar smegenų rūku. Nors šie simptomai dažnai siejami su intensyviu gyvenimo ritmu ir stresu, pasak Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojos Raimondos Lukminės, svarbų vaidmenį gali turėti ir organizme vykstantys biocheminiai procesai, ypač oksidacinis stresas bei vieno svarbiausių antioksidantų, glutationo, kiekis.
„Glutationas yra vienas pagrindinių organizmo antioksidantų, kurį mūsų kūnas geba pasigaminti pats. Jis saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, padeda palaikyti energijos gamybą, stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja detoksikacijos procesuose, todėl jo reikšmė kasdienei savijautai yra labai didelė“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Atsargas sekina stresas ir įvairios ligos
Glutationas sudarytas iš trijų aminorūgščių – gliutamino, glicino ir cisteino – ir randamas visose organizmo ląstelėse, ypač mitochondrijose, kurios atsakingos už energijos gamybą. Dėl šios priežasties jis tiesiogiai siejamas su organizmo gyvybingumu, atsparumu stresui ir gebėjimu atsistatyti po įvairių neigiamų veiksnių. Be to, šis antioksidantas dalyvauja reguliuojant uždegiminius procesus, palaiko kepenų funkciją bei prisideda prie imuninės sistemos veiklos.
Pakankamas jo kiekis svarbus ir nervų sistemai – saugo smegenų ląsteles bei gali turėti įtakos koncentracijai, atminčiai ir bendrai emocinei savijautai.
Pasak R. Lukminės, nepaisant to, kad organizmas glutationą gamina pats, jo kiekis nėra pastovus ir gali mažėti dėl lėtinio streso, nesubalansuotos mitybos, alkoholio, rūkymo. Įtakos tam turi ir aplinkos tarša, įvairios lėtinės ligos. Ilgainiui šie veiksniai didina oksidacinį stresą, kuris gali pasireikšti nuovargiu, silpnumu, prastesne koncentracija ar lėtesniu atsistatymu po fizinio ir emocinio krūvio. Vyresniame amžiuje natūraliai mažėjantis glutationo kiekis dar labiau didina organizmo jautrumą šiems pokyčiams.
„Ilgalaikis stresas veikia ir mitochondrijų funkciją, todėl mažėja energijos gamyba, o žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį ar net perdegimo požymius. Tokiais atvejais svarbu įvertinti bendrą organizmo būklę ir ieškoti priežasčių, o ne tik slopinti simptomus“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Savigyda gali stipriai pakenkti
Vienas naudingiausių veiksnių, padedančių palaikyti optimalų glutationo lygį organizme, yra sveika gyvensena. Tam svarbus sieros turtingų produktų, tokių kaip brokoliai, česnakai ar svogūnai, vartojimas, pakankamas baltymų kiekis, reguliarus fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas. Ne mažiau reikšmingas ir streso valdymas, pasitelkiant meditaciją ar kvėpavimo pratimus.
Vis dėlto, nepaisant šių natūralių būdų, vis daugiau žmonių ieško greitesnių sprendimų ir renkasi glutationo papildus. Nors jie gali būti naudingi, juos geriausia vartoti tik įvertinus realų poreikį, nes kitu atveju galima ne tik nepasiekti norimo rezultato, bet ir pakenkti organizmui.
„Tais atvejais, kai gyvensenos pokyčiai nepadeda, glutationo papildai gali būti naudingi esant padidėjusiam oksidaciniam stresui, pavyzdžiui, patiriant lėtinį stresą, rūkant ar intensyviai sportuojant. Su amžiumi glutationo gamyba taip pat mažėja, todėl tam tikrais atvejais papildai gali padėti apsaugoti ląsteles. Vis dėlto prieš pradedant juos vartoti svarbu pasitarti su gydytoju. Antioksidantai neretai suvokiami kaip panacėja, tačiau organizmas yra sudėtinga sistema, todėl vienos medžiagos vartojimas ne visada išsprendžia problemą ir kartais gali net sutrikdyti natūralius organizmo procesus ar užmaskuoti tikrąją blogos savijautos priežastį“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Svarbu nustatyti priežastį
Pasak šeimos gydytojos, prieš pradedant vartoti maisto papildus, pirmiausia svarbu įvertinti organizmo būklę ir nustatyti tikrąją savijautos priežastį. Tam gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, oksiduoto mažo tankio lipoproteino (ox-LDL) tyrimas, kuris padeda įvertinti oksidacinį stresą organizme.
„Tais atvejais, kai organizmui reikia didesnės pagalbos, gali būti taikoma glutationo infuzoterapija. Ji dažniau pasitelkiama esant lėtiniam nuovargiui, intensyviam stresui ar tam tikroms lėtinėms būklėms ir laikoma efektyvesne nei geriamieji preparatai, nes veiklioji medžiaga tiesiogiai patenka į kraujotaką“, – aiškina Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja R. Lukminė.
Pasak R. Lukminės, dažniausiai procedūros atliekamos kelis kartus per savaitę, o poveikis paprastai pradeda ryškėti po kelių procedūrų. Kai kuriais atvejais kursas gali būti kartojamas po tam tikro laiko, atsižvelgiant į paciento būklę ir savijautą. Nors glutationas paprastai yra gerai toleruojamas, tačiau, kaip ir bet kuri kita priemonė, jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač vartojant didesnėmis dozėmis. Dėl šios priežasties svarbu vengti savarankiško vartojimo ir prieš pradedant gydymą visuomet pasitarti su savo šeimos gydytoju.
