Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena – proga stabtelėti ir pagalvoti apie vieną svarbiausių mūsų organų. Nors gali atrodyti, kad širdies problemos ateina su amžiumi, Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė atkreipia dėmesį, kad širdies senėjimas vis dažniau pasireiškia ir tarp jaunų žmonių. Ji dalijasi, kaip galime sulėtinti šį procesą ir padėti širdžiai išlikti stipriai ilgus metus.
Širdies senėjimas – tai natūralus širdies funkcijos silpnėjimas, pasireiškiantis raumens masės nykimu, kairiojo skilvelio sienelės sustorėjimu, vožtuvų ir kraujagyslių standėjimu. Dėl šių pokyčių mažėja širdies pajėgumas, o kartu didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Reguliarus fizinis aktyvumas, širdžiai palanki mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, streso valdymas, rūkymo atsisakymas ir tokių būklių kaip aukštas kraujo spaudimas ar padidėjęs cholesterolio kiekis kontrolė – tai priemonės, padedančios sulėtinti biologinį senėjimą ir sumažinti širdies ligų riziką“, – sako prof. S. Glaveckaitė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad širdies senėjimas tarp jaunų žmonių tampa rimta tendencija. Priežastys – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas ar rūkymas. „Šie veiksniai skatina priešlaikinę aterosklerozę, o tai gali lemti rimtas širdies problemas dar jauno amžiaus žmonėms“, – įspėja kardiologė.
Nenumokite ranka – tikrinkitės
LŠA pabrėžia, kad jauno amžiaus asmenims gali būti diagnozuojamos įvairios širdies ligos, o dažniausios yra arterinė hipertenzija, dislipidemija (padidėjęs cholesterolis), širdies ritmo sutrikimai, paveldimos širdies raumens ligos, įgimtos širdies vožtuvų ligos. Todėl itin svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą ir anksti imtis priemonių, padedančių išsaugoti širdies sveikatą.
„Mūsų rankose šiandien yra daug tikslesni ir jautresni diagnostiniai metodai, kuriuos pasitelkdami galime nustatyti ligas, kurių anksčiau net nežinojome. Jas nustatome ankstyvesnėse, dažnai dar besimptomėse fazėse. Ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų nustatymas leidžia taikyti prevencines priemones. Juk prevencija geriau nei intervencija“, – teigia kardiologė.
Kad gyvenimo trukmę smarkiai lemia mūsų pasirinkimai, rodo ir tarptautiniai tyrimai: „Šiais metais kovo mėnesį solidžiame Naujosios Anglijos medicinos žurnale buvo paskelbta Globalaus širdies ir kraujagyslių rizikos konsorciumo analizė, kuri parodė, kad penkių klasikinių rizikos veiksnių (aukšto spaudimo, padidėjusio cholesterolio, antsvorio ar nepakankamo svorio, diabeto ir rūkymo) nebuvimas 50 metų asmenims buvo susijęs su daugiau kaip dešimtmečiu ilgesne tikėtina gyvenimo trukme, palyginti su visų penkių rizikos veiksnių buvimu“, – sako specialistė.
Cholesterolio kontrolė
Prof. S. Glaveckaitė pabrėžia, kad padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti nustatomas ir vaikams, sergantiems paveldima šeimine hipercholesterolemija. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja vaikams ir paaugliams cholesterolio tyrimą atlikti bent kartą būnant 9–11 metų ir dar kartą esant 17–21 metų, o rizikos grupėms – dažniau.
„Lietuvoje vaikų cholesterolio patikros programa dar žengia pirmuosius žingsnius. Suaugusiems vyrams Europos kardiologų draugija siūlo cholesterolį tirti nuo 40-ies, moterims – nuo 50 metų arba anksčiau, jei yra kitų rizikos veiksnių. Pakartotiniai tyrimai priklauso nuo asmens rizikos lygio ir to, ar jis vartoja cholesterolį mažinančius vaistus – statinus. Tačiau tiems, kurie nevartoja medikamentų, pakartotinį įvertinimą rekomenduojama atlikti ne rečiau kaip kas penkerius metus“, – sako profesorė.
Jos teigimu, padidėjęs cholesterolio kiekis yra genetiškai nulemtas, o mūsų, šiauriečių, beveik visų didesnė jo koncentracija, kuri amžėjant po truputį kyla. „Pirmiausia cholesterolį rekomenduojama mažinti sveikos gyvensenos priemonėmis, o gydymo statinais prireikia tuomet, kai pacientui nustatoma didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigia S. Glaveckaitė.
Dėmesys jaunimui
LŠA prezidentė primena, kad organizacija savo vykdomose programose neapsiriboja tik vyresnio amžiaus asmenimis – vienas organizacijos tikslų yra į sveikos gyvensenos populiarinimo programas įtraukti ir jaunus žmones. „Deja, iš praktikos matome, kad į kvietimą dalyvauti sveikatinimo programose atsiliepia daugiausia vyresnio amžiaus, neretai jau širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai“, – akcentuoja ji.
Prof. S. Glaveckaitė pasakoja, kad, mėginant pasiekti jaunimą, buvo įgyvendintas tarptautinis projektas „Draugiškas maistas“, skatinęs gimnazistus rinktis sveikesnius produktus ir išties pakeitęs jų mitybos įpročius. Asociacija taip pat vykdo iniciatyvą „Raudonos suknelės“, atkreipiančią dėmesį į įvairaus amžiaus moterų sergamumą širdies ligomis, o Pasaulinės širdies dienos proga kasmet kviečia visus nepriklausomai nuo amžiaus tikrintis sveikatą ir dalyvauti fizinio aktyvumo programose. Štai šiemet rugsėjo 28 d. nuo 11.20 val. Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, vyks akcija „Nepraleisk nei dūžio!“.
„Pasaulinė širdies diena šiemet, kaip ir kiekvienais metais, minima rugsėjo 29 d. ir jos šiųmetis šūkis „Nepraleisk nei dūžio!“. Juk kiekvienas širdies dūžis yra svarbus, o maži pokyčiai – reikšmingi. Taigi kviečiame visus „išlaikyti ritmą“ – nuosekliai rūpintis savo širdies sveikata, pradedant nuo penkių mažų žingsnių: rinkitės laiptus vietoj lifto, praktikuokite sąmoningą kvėpavimą, rūpinkitės savo mityba, apsilankykite pas gydytoją ir judėkite bent 25 minutes kasdien“, – pataria gydytoja kardiologė.
