Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai.
„Per vasarą organizmas dažnai išderinamas dėl mitybos režimo nesilaikymo, mat vartojame mažiau sveikatai palankaus maisto, daugiau alkoholio, valgome nereguliariai. Šiuo metu taip pat mažiau ar nekokybiškai miegame. Be to, vasarą organizmas gali netekti elektrolitų, mikroelementų ir vitaminų, kurie yra būtini imuninei sistemai palaikyti“, – sako Eglė Vaišvilaitė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja.
Ji pastebi, kad nuovargis ar peršalimas nebūtinai reiškia susilpnėjusį imunitetą. Tačiau jei nuovargis jaučiamas nuolat, o peršalimai ar kiti negalavimai itin dažni, galima įtarti imuninės sistemos nusilpimą. Silpną imunitetą gali lydėti ir staiga atsiradusi pūslelinė, virškinimo sutrikimai, sunkiau gyjančios žaizdos, sausėjanti oda, plaukų silpnėjimas ar slinkimas.
Pradėti reikia nuo natūralių metodų
E. Vaišvilaitė sako, kad norint palaikyti stiprų imunitetą visų pirma svarbu vengti streso, laikytis dienos režimo, užtikrinti kokybišką miegą, pilnavertę mitybą ir užkirsti kelią vitaminų bei mikroelementų trūkumui. Taip pat rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas bei lėtinių ligų gydymas.
„Natūralūs būdai stiprinti imunitetą, kurie iš tiesų turi pagrįstą poveikį, apima subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, baltymų ir omega rūgščių, užtikrinant pakankamą vitaminų, mineralų ir antioksidantų kiekį“, – teigia medikė.
Svarbus ir pakankamas bei kokybiškas miegas – rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per naktį, nes miego metu organizmas atsistato ir stiprina imuninę sistemą. Prieš miegą patariama vengti telefono, kompiuterio ar kitų ekranų.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda palaikyti imunitetą. Gydytojos teigimu, grūdinimasis, pavyzdžiui, kontrastinis dušas, taip pat buvimas gryname ore gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir sumažinti ligų riziką.
„Streso valdymas yra dar vienas svarbus veiksnys – meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga gali padėti sumažinti streso poveikį imuninei sistemai“, – sako E. Vaišvilaitė.
Ji priduria, kad kai kurie maisto papildai ir vaistažolės, tokie kaip vitaminas C, vitaminas D, cinkas, ežiuolė, šeivamedžio uogos, propolis ir ženšenis taip pat gali padėti stiprinti imunitetą.
Nepataria vadovautis mitais
Vis dėlto dauguma populiarių imuniteto stiprinimo metodų, kurie neturi patikimų įrodymų, dažniausiai yra mitai.
„Tai įvairūs ekstravagantiški papildai, magiški „detokso“ režimai ar labai ribotos dietos, kurios neatliepia tikrųjų organizmo poreikių“, – pabrėžia pašnekovė.
Gydytoja tvirtina, kad yra ne vienas gajus mitas apie imuniteto stiprinimą. Vienas jų – didelių vitaminų dozių vartojimas: nors vitaminai yra svarbūs, nereikalingos, didelės dozės gali būti kenksmingos.
„Labai svarbu laikytis rekomenduojamų dozių ir dėl jų visuomet pasikonsultuoti su gydytoju. Perteklinis maisto papildų vartojimas gali būti neefektyvus ir net turėti šalutinį poveikį, todėl būtina rinktis kokybiškus produktus ir vartoti juos taip, kaip nurodė gydytojas ar vaistininkas“, – tikina „Antėja“ gydytoja.
Norint objektyviai įvertinti imuninės sistemos būklę rekomenduojama atlikti pagrindinius kraujo tyrimus: BKT, CRB, feritino, folio rūgšties, B12 ir D vitaminų, cinko (Zn), magnio (Mg), IgM, IgA ir IgG.
Pašnekovė priduria, kad per didelis dėmesys tik vienam imuniteto stiprinimo būdui taip pat nėra efektyvus – būtina taikyti įvairius metodus imuninei sistemai palaikyti.
„Kartais vien mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių nepakanka – tuomet būtina kreiptis į gydytojus ir atlikti papildomus tyrimus. Įspėjamieji ženklai gali būti dažnos infekcijos, nuolatinis nuovargis, virškinimo sutrikimai, staigūs svorio pokyčiai, odos bėrimai ar niežulys, ilgai trunkantys skausmai, nuotaikų kaita bei pakitę kraujo tyrimų rezultatai“, – dėsto E. Vaišvilaitė.
