Salotų lapų kulinarinė istorija apima įvairias kultūras ir šimtmečius. Pavyzdžiui, senovės graikų ir romėnų civilizacijos vartojo įvairių rūšių lapinius žalumynus, dažnai derintus su žolelėmis, aliejumi ir actu, kurie suteikdavo papildomo skonio. Romėnai ypač išpopuliarino įvairių ingredientų maišymo koncepciją, todėl ilgainiui atsirado ir kompleksiškesnės salotos. Šiandien salotų gamyboje pasitelkiamos įvairiausių rūšių salotų lapai, kuriuose, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, gausu magnio, fosforo, kalcio ir kalio. O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad pirkėjai vis dažniau ieško maišytų, jau paruoštų salotų rinkinių, kurių nereikia smulkinti. Maisto technologai ragina mėgautis šviežių salotų derliumi ir pasigaminti egzotiškų tofu salotų.
Apsauga nuo lėtinių ligų ir vėžio rizikos
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, lapiniai žalumynai pasižymi didele vitaminų, mineralų bei kitų naudingųjų medžiagų įvairove: „Salotų lapuose gausu vienų svarbiausių vitaminų: folio rūgšties, A, C ir K. Folio rūgštis svarbi baltymų sintezei. Vitaminas A palaiko regėjimą, odos sveikatą ir imuninę sistemą, vitaminas C veikia kaip antioksidantas, stiprindamas imuninę sistemą ir padėdamas susidaryti kolagenui, o vitaminas K labai svarbus kaulų sveikatai bei kraujo krešėjimui. Be to, lapiniai žalumynai yra puikus maistinių skaidulų šaltinis, kuris skatina sveiką virškinimą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir palaiko širdies sveikatą. Skaidulos taip pat padeda jaustis sotiems ir patenkintiems, todėl yra puikus svorio reguliavimo sąjungininkas, turint mintyje ir tai, kad salotų lapuose yra labai mažai kalorijų.“
Be to, pasak dietologės, daugelyje salotų lapų yra antioksidantų, įskaitant beta karotiną, liuteiną ir zeaksantiną, kurie apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir padeda sumažinti lėtinių širdies ligų ir tam tikrų rūšių vėžio riziką. „Taip pat verta paminėti, kad kai kuriuose lapiniuose žalumynuose, pavyzdžiui, špinatuose yra kalio – mineralo, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį ir palaikyti tinkamą skysčių pusiausvyrą organizme. Salotose iš esmės yra daug vandens, o tai padeda užtikrinti hidrataciją ir palaikyti optimalias organizmo funkcijas. Tinkamas skysčių kiekis organizme padeda virškinimui, temperatūros reguliavimui bei bendriems organizmo procesams“, – teigia ekspertė.
Sveikatai palanku, bet svarbu tinkamas paruošimas
Dr. E. Gavelienė priduria, kad salotos naudingos ir tiems, kurie turi žarnyno sveikatos problemų bei nori išvengti antrojo tipo diabeto rizikos: „Salotų lapuose esančios skaidulos palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą, maitindamos naudingąsias žarnyno bakterijas. Subalansuotas žarnyno mikrobiomas yra susijęs su geresniu virškinimu, stiprios imuninės sistemos palaikymu ir net geros nuotaikos užtikrinimu. Taip pat lapiniai žalumynai pasižymi mažu glikeminiu indeksu, o tai reiškia, kad jų poveikis cukraus kiekiui kraujyje yra minimalus. Taigi, salotų įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti antrojo tipo diabeto riziką.“
Tačiau, norint išties gauti visas naudingąsias salotų medžiagas, reikėtų jas tinkamai paruošti valgymui. Lapiniai žalumynai gali būti jautrūs bakteriniam užterštumui, ypač, jei jie auginami dirvožemyje. „Tinkamas ir kruopštus nuplovimas gali gerokai sumažinti riziką suvalgyti kenksmingų bakterijų. Be to, salotų lapų nuplovimas pagerina net ir jų skonį, nes taip pašalinami nešvarumų ar pesticidų likučiai, kurie gali turėti tam įtakos. Tai taip pat padeda išlaikyti lapų traškumą ir atitinkamą tekstūrą, todėl jų valgymas tampa dar malonesnis“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Salotų asortimento įvairovė
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad salotų pasirinkimas parduotuvėse – itin platus: „Mėgstantys traškią tekstūrą, gali rinktis „Iceberg“, pikantiškus ar aštrius skonius – romanines salotas bei gražgarstes, o norintys pasimėgauti subtilesniais skoniais gali skanauti kinines salotas arba sultenes.“
Atstovė pažymi, kad salotų augintojai atsisakė plastikinių vazonėlių ir pakeitė juos kartoniniais – visos salotos, užaugintos Lietuvoje, parduodamos įsodintos žemėje. „Jų pakuotėje pažymima, kad salotose nėra jokių priedų šviežumui palaikyti, o jas nuskynus, šaknis galima pasisodinti į vazonėlį ir užsiauginti savo salotų. Žalumynams su „I love eco“ ženkleliu galioja ypač griežti reikalavimai dėl trąšų, auginimą skatinančių priedų. Tiesa, jas reikia greičiau sunaudoti“, – pataria „Rimi“ komercijos operacijų vadovė.
Kaip išlaikyti šviežias ilgiau?
Anot O. Suchočevos, norint išlaikyti šviežius salotų lapus namuose ilgesnį laiką, reikia tinkamai juos laikyti ir paruošti, kad šie išliktų traškūs ir aromatingi.
„Pirmiausia rinkitės ryškios spalvos salotų lapus, be vytimo požymių ir venkite pakuočių su drėgmės pertekliumi ar matomais gedimo požymiais. Parsinešę namo salotų, jų lapus nedelsdami padėkite į šaldytuvą. Laikykite juos šaldytuvo daržovių stalčiuje, kur drėgmė ir temperatūra paprastai būna optimaliausia šviežumo išlaikymui. Taip pat reikėtų turėti mintyje, kad dėl drėgmės pertekliaus salotos gali sudžiūti ir sugesti. Tam, kad to išvengtumėte, laikymo indo ar maišelio dugne padėkite popierinį rankšluostį arba švarią šluostę. Tai padeda sugerti drėgmės perteklių ir išlaikyti lapus sausus. Dar svarbi ir oro cirkuliacija: nedėkite salotlapių į sandarų indą. Vietoje to naudokite indą su dangčiu, kuriame yra mažos ventiliacijos angos. Žinoma, geriausia salotų lapų neplauti, kol nesate pasiruošę jų naudoti. Plaunant iš anksto, į juos gali patekti drėgmės, kuri pagreitins gedimo procesą“, – pažymi ekspertė.
Komercijos operacijų vadovė primena, kad ruošiantis salotų gamybai daugiausia sutaupyti galima planuojant visos savaitės meniu iš anksto: „Norint dar efektyviau apsipirkti, verta pasidomėti šiuo metu taikomomis nuolaidomis, o „Rimi.lt“ programėlėje rasite visą svarbiausią informaciją ir galėsite pasiruošti produktų sąrašą, atsižvelgdami į asmeninius pasiūlymus.“
Kulinarijos technologai gardžiai vasariškai vakarienei siūlo pasigaminti egzotiškų tofu salotų.
RECEPTAS
Egzotiškos tofu salotos
Salotoms reikės:
2 vnt. „Portobello“ grybų;
1 vnt. raudonosios paprikos;
1 vnt. geltonosios paprikos;
1–2 vnt. morkų;
1 vnt. obuolio;
¼ puodelio granatų sėklų;
¼ puodelio agurkų;
¼ puodelio kopūsto;
Sauja salotų;
1 a. š. žaliosios citrinos sulčių;
½ v. š. aitriųjų paprikų dribsnių;
6 vyšninių pomidoriukų;
¾ džiovinto raudonėlio;
¼ smulkinto česnako;
1 v. š. alyvuogių aliejaus;
50 g tofu;
Druskos ir medaus pagal skonį.
Gaminimo eiga:
1. Gerai nuplaukite visas daržoves ir vaisius.
2. Supjaustykite viską norimo dydžio gabaliukais.
3. Ant supjaustytų grybų užpilkite žaliosios citrinos sulčių ir aitriųjų paprikų dribsnių. Uždenkite ir 30 min. palaikykite šaldytuve.
4. Dubenėlyje sumaišykite alyvuogių aliejų, raudonėlį, druską, juoduosius pipirus. Padažą supilkite ant supjaustytų salotų.
5. Prieš pat patiekdami salotas, kruopščiai jas sumaišykite bei apliekite medumi ir citrinos sultimis.
Skanaus!
