Nukritus temperatūrai susiduriame su sveikatos iššūkiais: dažniau pradeda kamuoti sloga ar perštinti gerklė, padažnėja užkrečiamųjų ligų atvejų. Atšalę orai veikia ir sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis sveikatą: Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad kiekvienas vidutinės dienos temperatūros sumažėjimas 1 °C per dieną gali būti susijęs su maždaug 200 papildomų širdies priepuolių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė dalijasi įžvalgomis, kodėl šaltuoju metų laiku suprastėja širdies sveikata, ir pateikia patarimų, kaip pasirūpinti širdies ir kraujagyslių būkle šiuo laikotarpiu.
Pasak gydytojos kardiologės J. Plisienės, šaltasis sezonas padidina kardiovaskulinių įvykių riziką dėl mūsų organizme vykstančių fiziologinių reakcijų.
„Odoje esantys temperatūros receptoriai reaguoja į šaltį ir aktyvina simpatinę nervų sistemą. Kai šalta, mūsų kraujagyslės susiaurėja, kad būtų lengviau išlaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Šis procesas vadinamas vazokonstrikcija. Todėl padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, kai kuriais atvejais sistolinis kraujo spaudimas (rodantis, kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles širdies susitraukimų metu) gali pakilti 30 mmHg. Tai apsunkina visos širdies ir kraujagyslių sistemos darbą ir sukelia tam tikrą stresą“, – paaiškina specialistė.
Ji atkreipia dėmesį, kad vyresni žmonės ir asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, yra jautresni temperatūros pokyčiams. Esant stipriam vėjui ar šalčiui, šie žmonės susiduria su širdies ligų paūmėjimo rizika, ypač, jei serga išemine širdies liga ar yra kraujagyslių pažeidimų.
„Rizika priklauso nuo oro sąlygų – vėjo, drėgmės ir jutiminės temperatūros. Ypač pavojingi staigūs temperatūros svyravimai, kai iš šiltos patalpos staiga išeinama į šaltį arba temperatūra greitai nukrenta nuo teigiamos iki neigiamos. Tokie pokyčiai gali sukelti širdies ligų paūmėjimą, padidinti infarktų ir krūtinės anginos atvejų dažnį. Be to, šaltis skatina trombocitų agregaciją, kuri padidina krešulių susidarymo kraujagyslėse riziką, tad gali lengviau įvykti širdies priepuolis“, – įspėja kardiologė.
Anot J. Plisienės, svarbu nepamiršti, kad temperatūros pokyčiai susiję ir su padažnėjusiais užkrečiamųjų ligų atvejais, kurie taip pat gali padidinti širdies priepuolio riziką: „Kartais gripas ar kita viršutinių kvėpavimo takų infekcija gali sukelti komplikacijų, tokių kaip širdies raumens uždegimas – miokarditas“, – sako ji. Jei ilgai ir sunkiai sergama virusine ar bakterine infekcija, o po jos ilgą išlieka dusulys ar bloga savijauta, pasak gydytojos, būtina pasitikrinti, ar infekcija nepaveikė širdies raumens.
Fizinis krūvis žemoje temperatūroje – dvigubas stresas širdžiai
Prof. J. Plisienė atkreipia dėmesį ir į fizinio krūvio žemoje temperatūroje grėsmę sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis: šaltyje širdžiai tenka dirbti didesne apkrova – padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis ir išsiskiria daugiau streso hormonų.
„Jei prie šių veiksnių pridedame ir fizinį krūvį, organizmas patiria didelį iššūkį. Todėl žmonėms, sergantiems širdies ligomis, laikas šaltame ore turėtų būti ribojamas, ypač, jei tai susiję su intensyvesne fizine veikla. Taip pat svarbu nepamiršti apšilimo prieš bet kokią fizinę veiklą, pavyzdžiui, prieš kasant sniegą. Galima užsiimti įvairiomis veiklomis, tačiau svarbu įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus. Jei įmanoma, svarbu vengti situacijų, kurios kelia papildomą stresą širdžiai. Jokiu būdu nereikia atsisakyti fizinės veiklos, tiesiog tai geriau daryti uždaroje aplinkoje arba, jei lauke, svarbu tinkamai apšilti ir apsirengti – geriausia drabužius dėvėti sluoksniais“, – pataria kardiologė.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į gydytojo paskirtų vaistų vartojimo svarbą: „Labai dažnai žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, būna ir padidėjęs cholesterolio lygis. Jeigu pacientas jau yra persirgęs miokardo infarktu, insultu, jam skiriami vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį, – statinai. Statinai gali sumažinti išeminių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, riziką. Gydytojai individualiai vertina paciento riziką ir sprendžia, ar šie vaistai yra reikalingi. Na, o jeigu vaistai jau paskirti, jokiu būdu negalima nutraukti jų vartojimo ar koreguoti nurodytos dozės savo nuožiūra, net jeigu jaučiatės geriau“, – apie nuoseklaus gydymo svarbą kalba J. Plisienė.
Šventinį laikotarpį lydintys iššūkiai
Norvegijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus – pastebimai išauga širdies smūgių dažnis bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Gydytojos teigimu, šventinis laikotarpis dažnai yra lydimas streso: „Metų pabaiga neretai reiškia skubėjimą: reikia nupirkti dovanas, viską suspėti, pabaigti darbus, studentai ruošiasi sesijoms, o vyresni žmonės aktyviai rūpinasi maisto gamyba, svečių priėmimu. Tai sukuria tam tikrą nuolatinį streso foną, kuris neigiamai veikia sveikatą. Panašiai kartais veikia ir metų pradžia – dažnas stengiamės keisti gyvenimo būdą, spaudžiame save pasiekti išsikeltus tikslus – tai taip pat gali prisidėti prie pablogėjusios sveikatos“, – aiškina ji.
Gydytoja įvardija pagrindinius simptomus, kuriuos pajutus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
„Jei jaučiate stiprų, plešiantį ar spaudžiantį skausmą krūtinėje, nepraeinantį ilgiau nei 10–15 minučių, ypač, jei skausmas plinta į kairę ranką, petį ar apatinį žandikaulį, o kartu pila šaltas prakaitas, tai gali būti infarkto požymiai – būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat svarbu įvertinti staiga atsiradusį dusulį ar nepaaiškinamą silpnumą – tai gali būti rimti signalai, kuriuos ignoruoti pavojinga“, – įspėja ji.
O tam, kad širdis būtų sveika visąlaik, svarbu laikytis šių taisyklių: „Širdies sveikata prasideda nuo sveikos gyvensenos, kuri svarbi visais metų laikais. Ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, subalansuota mityba ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimas yra esminiai dalykai. Stebėkite savo savijautą ir prireikus nebijokite kreiptis pagalbos. Atėjus Naujiems metams linkiu visiems teikti prioritetą savo ir artimųjų sveikatai – tik būdami sveiki galime būti išties turtingi“, – linki prof. J. Plisienė.
