Autorius: Karolis S.
„BMJ Global Health“ žurnale paskelbto tyrimo duomenimis, dėl pasikeitusių klausymosi įpročių iki 1,35 mlrd. jauno amžiaus žmonių (12–34 metų) gresia galimi klausos sutrikimai ar net jos praradimas. Vaistininkų teigimu, nuo klausos pažeidimų gali apsaugoti triukšmo prevencija, vitaminai ir ausų krapštukų atsisakymas. „Nors suprastėjusia klausa įprastai skundžiasi senyvo amžiaus žmonės, jaunesni pacientai taip pat vis dažniau ateina su skundais dėl pablogėjusios klausos. Tiesa, į vaistinę jie dažniausiai kreipiasi jau pajutę simptomus – skausmą, užgulimą po plaukiojimo ar skrydžio, įtaria, kad yra susiformavęs ausų sieros kamštis“, – pastebi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė. Kas sukelia klausos pokyčius? Klausos pokyčius, ypač jaunesnio amžiaus…
Bemaž prieš metus įsigaliojęs Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas vis dar kelia nemažai diskusijų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenė nelieka nuošalyje sprendžiant visuomenei ir specialistams aktualius klausimus. Sugrįžti prie sveikatos duomenų prieinamumo ir antrinio panaudojimo problemų neseniai kvietė istoriniame LSMU Emanuelio Levino centre vykęs renginys „Morning Health Talks“. Nuo aktualijų iki pasiekimų Šiųmetė tema „Prieiga prie duomenų. Duomenų bendrinimo iniciatyvos sveikatos priežiūros srityje“ (ang. Access to Data. Sharing Is Caring – Data Sharing Initiatives in Healthcare) subūrė įvairių sričių ekspertus. Renginyje siekta atkreipti dėmesį į šalies aktualijas, tai, kokių sprendimų reikėtų Lietuvai Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo kontekste, kokias…
Jau retai įsivaizduojame savo darbo vietą be kompiuterio, planšetės, telefono ar kito įrenginio. Informacinės technologijos palengvina darbą ir padidina jo efektyvumą, leidžia geriau panaudoti profesines žinias ir kompetencijas. Tačiau kartu susiduriame ir su problemomis, kurios atrodo neišvengiamos. Pavargusios ir išsausėjusios akys, kaklo, pečių, nugaros, galvos skausmai ir nuovargis – tai simptomai neretai lydintys žmones, daug laiko dirbančius su kompiuteriu. Visgi specialistai sako, kad išvengti panašių sveikatos problemų įmanoma, tereikia įsirengti ergonomišką ir patogią darbo vietą. Siūlo rinktis ergonomiškus įrenginius Prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad statistiškai per metus darbuotojas prie kompiuterio ekrano praleidžia 1700 valandų. Kitaip tariant,…
Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus. Rekomenduojama nedelsti Medicininės reabilitacijos procedūros turi būti pradedamos kuo greičiau po fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultacijos, ne vėliau kaip per 21 dieną, nebent gydytojas nustato ir įrašo, kad jas reikėtų pradėti vėliau, pavyzdžiui, po traumos reikia sulaukti, kol sugis lūžis ir pan. Pacientui pačiam atidėti paskirtą reabilitaciją galima tik dėl pateisinamų priežasčių (kitos ligos, artimojo mirties ir pan.). Jei pacientas negali pradėti reabilitacijos laiku dėl asmeninių aplinkybių (dėl darbo komandiruotės, egzaminų…
Kai vasara tokia trumpa, norisi kiekvieną savaitgalį išnaudoti pasibuvimui gamtoje, o iš jos neretai grįžtame sukandžioti uodų ar kitų kraujasiurbių vabzdžių. Jautrią odą turintiems žmonėms, o ypač vaikams, kartais tokie įkandimai sukelia ir alergines reakcijas, tad gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė rekomenduoja naudoti repelentus ir neignoruoti net natūralių liaudiškų, uodus atbaidančių priemonių. Jų, kaip ir apsauginių kremų nuo saulės, reikėtų įdėti ir į stovyklas vykstantiems vaikams. Išsipurškus repelentais degintis nereikėtų Gydytoja dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė primena, kad kuo aukštesnėje žolėje leidžiate laiką, tuo didesnė tikimybė, jog gali įsisiurbti erkė: „Nors 100 procentų apsaugos nuo erkių ar kitų kraujasiurbių vabzdžių negalime tikėtis, tačiau…
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pabrėžia, kad siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai uždaros…
Joninės, kai minima trumpiausia naktis metuose, siejamos su šokinėjimu per laužus, maisto kepimu ant žarijų, pramogomis gamtoje ir smagia draugų kompanija. Deja, kiekvienais metais šią šventę apkartina gaisrai. Draudimo ekspertas pataria į ką, siekiant išvengti nelaimių, atkreipti dėmesį ir akcentuoja, kad gaisrų sukeltos žalos – gerokai išaugusios. Daugiau atsargumo ir gaminant Neatsakingas elgesys su ugnimi – vis dar viena dažniausių gaisro priežasčių, pastebi draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė. Apžvelgdama per pirmus penkis šių metų mėnesius įvykusius ir su ugnimi susijusius incidentus, ji akcentuoja, kad jei jie nebūtų pastebėti laiku, galėjo baigtis dešimtimis…
Besibaigiantys mokslo metai žymi ne tik vaikų vasaros atostogų pradžią, bet ir tėvams ar globėjams tenkančią pareigą pasirūpinti vaikų sveikatos pažymomis prieš naujus mokslo metus. Sveikatos priežiūros specialistai ragina nepamiršti ir profilaktinio vaikų skiepijimo, nes vasara tam yra palankus metas. Lietuvoje, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 infekcijų: difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, hepatito B, tuberkuliozės, Haemophilus influenzae B, meningokokinės, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotavirusinės infekcijų. „Dažniausiai vaikų sveikatos profilaktika susirūpinama prieš pat mokslo metus arba jau rugsėjui prasidėjus, tačiau vasara yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti savo atžalomis ir užtikrinti, kad jie…
Birželio 21-22 d. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šilumos tiekimo tinkle padidins temperatūrą tam, kad namų administratoriai ar bendrijos papildomai galėtų atlikti legioneliozės prevenciją pastatuose. Karšto vandens tiekėjas primena, kad prevencijos efektyvumas priklauso ir nuo gyventojų atsakingų veiksmų, jeigu jų daugiabučiuose administratorius priėmė sprendimą atlikti terminę dezinfekciją. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento duomenimis, per 5 šių metų mėnesius sostinėje nustatyta tiek legioneliozės atvejų, kiek per visus 2022 metus. Legionelės bakterijos dauginasi +20-50 °C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš +65 °C, todėl pastatų vamzdynuose periodiškai turi būti atliekama terminė dezinfekcija arba termošokas. „Ar atlikti legioneliozės prevenciją…
Lietuvos širdies asociacija (LŠA) kreipėsi į Seimą, prašydama esminių sprendimų širdies ir kraujagyslių ligų srityje. Kardiologų teigimu, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo šių ligų, pagrindinės to priežastys yra prasta rizikos veiksnių – padidėjusio cholesterolio, kraujo spaudimo ir gliukozės kiekio – kontrolė, per mažas finansavimas ir inovatyvių vaistų kompensavimo problemos. LŠA prezidentės prof. Sigitos Glaveckaitės teigimu, nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta daugiau nei pusė visų gyventojų – 53 proc. visų pernai mirusiųjų pasiglemžė būtent šios ligos. „Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Skaičiuojama, kad…