Kažkada Lietuvos vaistinėse buvo vos kelios dezinfekcinės priemonės: jodas, briliantinė žaluma, arba vadinamoji „zelionkė“, vandenilio peroksidas ir salicilo spiritas. Šiandien dezinfekcinių priemonių yra kur kas daugiau, todėl norint išsirinkti tinkamiausią, reikia žinoti, kokiam tikslui konkreti priemonė yra skirta.
„Pagal paskirtį visas dezinfekcines priemones būtų galima suskirstyti į kelias grupes: skirtas paviršių ir instrumentų dezinfekcijai, odos dezinfekcijai, žaizdų dezinfekcijai bei lėtinių žaizdų – pragulų, pirmo ir antro laipsnio nudegimų, opų – dezinfekcijai“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Anot jos, savalaikė ir tinkama dezinfekcija apsaugo žaizdas nuo infekcijų, pagreitina gijimą, mat tikrai ne visos žaizdos lengvai ir greitai gyja.
„Dideli nubrozdinimai gali šlapiuoti keletą dienų, jei žaizda yra tokioje vietoje, kuri nuolat juda, pvz., ant delno, kelio ar alkūnės, ji taip pat lėčiau gis, gali ir pakraujuoti. Sunkiai ir lėtai gyja gyvūnų įkandimai. Svarbu gyjančią žaizdą kasdien pertvarstyti, prieš kiekvieną pertvarstymą dezinfekuoti ir stebėti, ar neblogėja: ar neatsirado nemalonus kvapas, nesiplečia paraudimas aplink žaizdą, nepadaugėjo eksudato (uždegiminės kilmės skysčio), nepasikeitė jo spalva. Jei žaizda blogėja, reikia kreiptis į gydytoją“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Žaizdoms dezinfekuoti
Viena dezinfekcinių medžiagų grupė yra skirta nedidelėms žaizdoms dezinfekuoti, pvz., po nedidelių operacijų ar sužeidimų. Šiai grupei priklauso vandenilio peroksidas, „Asept“, „Oktiseptas“, briliantinė žaluma, spiritinis jodo tirpalas, joduotas povidonas ir kalio permanganatas.
„Tiesiai ant žaizdos galima drąsiai pilti vandenilio peroksidą, kuris dar ir stabdo nedidelį kraujavimą. „Okteniseptas“ tinkamas ne tik odos, bet ir gleivinių dezinfekcijai, pvz., po nedidelių operacijų lytinių organų, išangės srityse. „Asept“ papildomai galima dezinfekuoti vabzdžių įkandimus, jis taip pat nedirgina odos. Briliantinės žalumos ir jodo tirpalo pilti tiesiai ant žaizdos negalima, tepama aplink žaizdą. Nors vėjaraupių bėrimams gydyti naudojamos specialios vėsinančios ir dezinfekuojančios putos, briliantinė žaluma irgi tam puikiai tinka, nes joje esantis spiritas padžiovina spuogelius ir jie greičiau gyja. Tik svarbu žinoti, kad ten, kur yra oda nukasyta, pažeista, žaluma geriau netepti, o naudoti kitą dezinfekcinę priemonę“, – rekomenduoja vaistininkė.
Kartais sunkiai gyjančioms, uždaroms žaizdoms, neaiškios kilmės bėrimams, vėjaraupių bėrimams lytinių organų srityje skiriamos kalio permanganato vonelės. 1 litrui šilto vandens užtenka mažo grūdelio permanganato, kad vanduo taptų švelniai rožinis – didesnė koncentracija odą nudegins. Jei šiuo tirpalu valoma žaizda, kiekvienam valymui reikia paruošti tirpalą iš naujo.
„Tiesiai ant žaizdos galima purkšti ar pilti joduotą povidoną. Kartais lėtinėms, pooperacinėms žaizdoms plauti gydytojai rekomenduoja jį skiesti: 5-50ml vaisto skiedžiama su vandeniu iki 100 ml. Be to, joduotas povidonas turi ir apribojimų: netinka vaikams iki dvejų metų, jodui alergiškiems žmonės, taip pat pacientams, gydomiems radioaktyviu jodu. Šio preparato negalima naudoti kartu su „Okteniseptu“, vandenilio peroksidu, vaistais, kurių sudėtyje yra sidabro“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad taip pat yra dezinfekcinių priemonių, skirtų sudėtingesnėms žaizdoms: praguloms, opoms, nudegimams. Šios žaizdos dažnai būna padengtos šašais, nekroziniu audiniu ar bioplėvele, iš jų gali tekėti limfa ar eksudatas, kurie gali atrodyti kaip pūliai, kas gali paskatinti ant žaizdos dėti antiseptinius vaistus, nors to daryti nereikia.
„Gydant tokias žaizdas svarbiausia tinkamai jas valyti, o žaizdos paviršių laikyti nuolat drėgną. Tam naudojami specialūs hidrogeliai, pvz., „Granugel“, „Bionect“, „Farmactive“ gelis ir kt. Tokių žaizdų geriau savarankiškai negydyti, o tartis su gydytoju, kuris apžiūrėjęs žaizdą patars, ar užtenka tik žaizdos praplovimo dezinfekuojančiais tirpalais, pvz., „Prontosan“, „Granudacyn“ ir specialaus tvarsčio, ar vis tik žaizda pūliuoja ir ją būtina tepti tepalais su sidabru ar antibiotikais“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Priemonės alkoholio pagrindu
Dezinfekcinių priemonių, skirtų sveikai odai, yra daugiausia. Šiai grupei priskiriamos įvairios rankų dezinfekcinės priemonės, taip pat „Sterillium“, „Cutasept F“, „Chemisept G“, „ADK-612“, salicilo rūgšties spiritas, spiritinės vienkartinės servetėlės, skirtos odai dezinfekuoti prieš injekcijas, dezinfekcinės servetėlės rankoms, kurias visada verta turėti iškylose ir kelionėse.
„Dauguma šių priemonių yra pagamintos alkoholio pagrindu, todėl jų negalima purkšti ar pilti ant žaizdos, nes ne tik skaudės, bet ir žaizda bus papildomai „išdeginta“, pailgės jos gijimas. Šiai grupei priskiriamos ir dezinfekcinės priemonės kūdikiams bei vaikams su hipochloro rūgštimi, pvz., „Aquaint baby“, „Antisept S“. Po papurškimo hipochloro rūgštis dezinfekuoja ir iš karto išgaruoja, nepalikdama nei lipnumo, nei skonio ar kvapo. Todėl šie produktai tinkami net patiems mažiausiems, jais galima dezinfekuoti ir kūdikių daiktus: žaisliukus, čiulptukus“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Pasak jos, dar viena grupė labai naudingų dezinfekcinių medžiagų turi stiprų priešgrybelinį veikimą. Tai „Cutasept feet“ ir „Chemisept FG“, kurie įprastai rekomenduojami žmonėms, besigydantiems pėdų ir kojų nagų grybelį.
„Šiomis priemonėmis reikia išpurkšti kojines, šlepetes, avalynę. Jos sunaikina grybelio sporas ir apsaugo nuo pakartotinos infekcijos. Jas taip pat galima purkšti ant odos ir naudoti kaip profilaktinę priemonę po apsilankymo viešose pirtyse, baseinuose. Visų šių išvardintų priemonių dezinfekcinis poveikis labai platus, dauguma iš jų naikina ne tik bakterijas, grybelius, bet ir virusus, tokius kaip roto, COVID-19 ir kitus“, – reziumuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
