Close Menu
Sveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligasSveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligas
    Karštos naujienos

    Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių

    16 liepos, 2025

    Kai saulė palieka ne įdegį, o bėrimą: kas iš tiesų yra alergija saulei?

    10 liepos, 2025

    Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?

    8 liepos, 2025
    Facebook X (Twitter) Instagram
    Sveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligasSveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligas
    • Straipsnio talpinimas
    • Pradžia
    • Sveikata

      Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių

      16 liepos, 2025

      Kai saulė palieka ne įdegį, o bėrimą: kas iš tiesų yra alergija saulei?

      10 liepos, 2025

      Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?

      8 liepos, 2025

      Gydytojas įspėja: kylant temperatūrai kyla ir vandens poreikis

      1 liepos, 2025

      Kai fizinis aktyvumas tampa investicija į ilgaamžiškumą: koks sportas naudingiausias sveikatai?

      26 birželio, 2025
    • Naujienos

      Augalinį maistą Lietuvoje populiarinanti organizacija „Gyvi gali“ tampa „Augalyn“

      13 birželio, 2025

      Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje galima įsigyti nereceptinius vaistus internetu

      14 balandžio, 2025

      Duris atvėrus atnaujintam „Eglės reabilitacijos centrui“, kauniečiams sutrumpės eilės reabilitacijos paslaugoms gauti

      6 kovo, 2025

      Lietuvos sanatorijose ir reabilitacijos centruose – rekordinis lankytojų antplūdis

      26 vasario, 2025

      Vilniuje duris atveria pirmoji privati neuromoduliacijos klinika „Neuropulsas“ – nauja era medicinoje

      14 vasario, 2025
    • Ligos

      Iš profesorės lūpų: 6 faktai apie tyliąja žudike vadinamą hipertenziją

      16 gegužės, 2025

      Tylus pavojus po kojomis: kaip apsisaugoti nuo erkių platinamos pavojingos ligos?

      3 kovo, 2025

      Labai retos ligos – pavojus ir pacientams, ir valstybei: ar įmanoma padėti visiems?

      26 vasario, 2025

      Šios ausų, nosies ir gerklės ligos tyko jūsų kasdien – sužinokite, kaip jų išvengti, kol nevėlu

      12 vasario, 2025

      Sergamumas onkologinėmis ligomis auga: žmonės vis dar vengia prevencijos ir ignoruoja simptomus

      4 vasario, 2025
    • Vaistai

      Europos Komisija patvirtino „Duvyzat“ Diušeno raumenų distrofijai gydyti

      19 birželio, 2025

      Žmonėms skirtų vaistų komitetas, ŽSVK (angl. Committee for Medicinal Products for Human Use, CHMP) rekomenduoja ES patvirtinti „Duvyzat“ – vaistą, skirtą Diušeno raumenų distrofijai gydyti

      29 balandžio, 2025

      Vaistininkė: sąnarių ligų maisto papildais nepagydysite

      14 kovo, 2023

      Slyvos – geresniam virškinimui bei savijautai

      14 kovo, 2023

      Pasitikrinkite, ar mokate rūšiuoti vaistus: 5 esminės taisyklės

      14 kovo, 2023
    • Patarimai

      Vokietijos el. parduotuvės – kai ieškai daugiau nei tik kainos

      2 birželio, 2025

      Kada geriausia vartoti L-karnitiną – ryte, prieš treniruotę ar po jos?

      28 gegužės, 2025

      Ar vaistus pirkti gyvai, ar internetu?

      20 gegužės, 2025

      Aukšta vaiko temperatūra gali padėti kovoti su virusais – neskubėkite jos mažinti

      5 kovo, 2025

      Kai nerimas virsta panika: štai kaip įveikti karo baimę ir vienas įprotis, kuris gali pakeisti viską

      4 kovo, 2025
    • Video

      Sveikatos patarimai: širdies ir kraujagyslių ligos

      14 kovo, 2023

      Širdies ligos: kaip saugoti ir tausoti širdį

      14 kovo, 2023
    Sveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligasSveikataplius.lt – Apie sveikatą ir ligas
    Home » Ekspertai apie paradoksą: nors optimistai gyvena ilgiau ir serga rečiau, lietuviai nenori tokiais būti
    Sveikata

    Ekspertai apie paradoksą: nors optimistai gyvena ilgiau ir serga rečiau, lietuviai nenori tokiais būti

    Lukas G.By Lukas G.27 vasario, 2025Komentarų: 04 Mins Read
    Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Tumblr Reddit WhatsApp Email
    Share
    Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp Email

    Įvairūs tyrimai rodo, jog optimizmas ir pozityvus požiūris į mus supančią aplinką turi teigiamo poveikio emocinei ir fizinei sveikatai − patiriant mažiau streso, atitinkamai stiprinamas žmogaus imunitetas. Ekspertai pabrėžia, jog reguliari optimizmo praktika gali padėti ne tik jaustis laimingesniems, bet ir mažiau sirgti bei geriau susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Kasmet minima tarptautinė optimisto diena (vasario 27 d.), siekia skatinti pozityvų požiūrį ir primena apie optimizmo naudą kasdieniame gyvenime.

    Pozityvios mintys – įgūdis, kurį reikia lavinti

    Pozityviosios psichologijos judėjimas atsirado XX a. pabaigoje, vadovaujant šios krypties pradininkui Martinui Seligmanui. Jis tyrė laimę, dėkingumą, optimizmą ir gerovę, kaip veiksnius, gerinančius žmogaus gyvenimo kokybę. Per pastaruosius dešimtmečius šioje srityje atlikti tyrimai išplėtė žinias apie tai, kaip pozityvumo aspektai susiję su psichine bei fizine sveikata, tarpasmeniniais santykiais ir bendru gyvenimo pasitenkinimu.

    Pasak psichologės Ugnės Juodytės, jauni suaugusieji (apie 18–30 m.) laikomi vienais optimistiškiausių: jie dažnai gyvena aktyviai, siekia asmeninių tikslų, yra atviri naujoms patirtims. Be to, optimistiški vyresnio amžiaus žmonės (70–80 m.) taip pat dažniau linkę koncentruotis į teigiamas patirtis, nepaisant turimų sveikatos problemų.

    „Šie rezultatai atskleidžia optimizmo dinamiškumą – jis nėra būdingas išimtinai tik jaunimui, tad gali formuotis ir stiprėti viso gyvenimo eigoje, priklausomai nuo asmeninio požiūrio bei gyvenimo kokybės. Yra įrodyta, kad tėvų emociniai ir kognityviniai modeliai tiesiogiai veikia vaiko mąstymą bei elgesį. Pesimistinė šeimos atmosfera gali skatinti nerimą, mažinti atsparumą stresui ir riboti gebėjimą spręsti problemas. Nepaisant to, sąmoningai dirbdamas su mąstymu ir aplinka, bet kuris žmogus gali ugdyti optimistiškesnį požiūrį“, – aiškina U. Juodytė.

    Optimistų gyvenimas – ir kokybiškesnis, ir ilgesnis

    Medicinos žurnale „JAMA Network Open“ 2019 m. paskelbtoje kardiologo Alano Rozanskio apžvalgoje buvo analizuoti 15 tyrimų, kuriuose dalyvavo 229 tūkst. respondentų. Mokslininko atlikta metaanalizė parodė, kad optimistiški asmenys turi 35 proc. mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei į pesimizmą linkę žmonės.

    Tyrime pabrėžiama, jog optimistai dažniau rūpinasi savo sveikata – vartoja sveikatai palankų maistą, sportuoja, vengia žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Tuo metu pesimistai dažniau apleidžia savo gerovę, o tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą. Taip pat pabrėžiama, jog pesimizmas turi biologinių pasekmių: nuolatinis stresas, sukeltas padidėjusių hormonų, tokių kaip kortizolis ir noradrenalinas, gali sukelti organizmo uždegimą ir prisidėti prie ligų vystymosi.

    Nors tyrimų duomenys nuosekliai rodo, kad optimizmas susijęs su geresne gyvenimo kokybe, pasak U. Juodytės, čia galima įžvelgti paradoksą.

    „Daugelis žmonių vengia priskirti save optimistams, kadangi tai neretai asocijuojasi su naivumu arba per dideliu idealizavimu, kuris gali būti laikomas nepageidaujama socialine nuostata. Todėl dažnas renkasi „realisto“ identitetą – tokia pozicija leidžia išvengti socialinio vertinimo. Be to, dažnai norima pasirodyti esant racionaliems ir objektyviems“, − komentuoja psichologė.

    Pasak ekspertės, iš esmės tai, kaip mes apibrėžiame savo požiūrį, dažniausiai atspindi ne objektyvią realybę, o vidinį psichologinį savęs įtikinėjimą. Tai sukuria psichologinį mechanizmą, leidžiantį išvengti galimo vertinimo ir išlaikyti norimą savęs įvaizdį.

    Patiriant sunkumų – specialistų pagalba

    Baigiantis tamsiajam žiemos periodui, ilgėjančios dienos ir bundanti gamta ne visada atneša tik geras emocijas. Todėl jei žmogus patiria didelį stresą ar psichologinius sunkumus, būtina nelikti su savo iššūkiais vienam ir patariama kreiptis į specialistus.

    Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, pažymi, kad ilgiau užsitęsus psichologinėms problemoms vizitas pas psichologą ar psichoterapeutą yra sveikintinas žingsnis.

    „Didėjant visuomenės informuotumui apie psichologinių problemų sprendimą, daugėja ir darbdavių, priimančių sprendimą darbuotojams suteikti privatų sveikatos draudimą, kuris kompensuoja ir psichoterapijos paslaugos. Sparčiai populiarėja ir privataus draudimo paslauga, kurią gyventojai renkasi įsigyti patys“, – sako A. Zinevičius.

    Pasak eksperto, sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau pasirūpinti savo psichine sveikata ir gauti kokybiškas gydymo paslaugas. Visgi verta nepamiršti, kad tokios paslaugos kompensuojamos tik tada, kai psichologas ar psichoterapeutas turi licenciją ir dirba ją turinčioje gydymo įstaigoje.

    Kaip susikurti pozityvią kasdienę rutiną

    Psichologė U. Juodytė siūlo paprastus ir daug laiko neatimančius būdus, padėsiančius susikurti pozityvesnę kasdienę rutiną:

    • Pasinaudokite „Trijų gerų dalykų praktika“: kiekvieną vakarą užsirašykite tris dalykus, kurie per dieną nudžiugino arba buvo malonūs ir suteikė gerų emocijų.
    • Gali padėti ir „Atvirkštinis dienoraštis“ – ne tik užrašyti, kas buvo gera, bet ir tai, kas erzino, tačiau pridedant klausimą: „Kaip ši situacija gali būti naudinga ateityje?“.
    • Užuot automatiškai fiksavę, kas nepavyko, sąmoningai stabtelėkite ir savęs paklauskite: „Kas šiandien buvo gero?“. Tai galima praktikuoti net pokalbiuose – vietoje įprasto klausimo „Kaip sekėsi?“ paklausti: „Kas šiandien tave pradžiugino?“.
    • Vizualūs priminimai taip pat gali būti naudingi – galima ant šaldytuvo ar darbo stalo pasikabinti užrašą: „Ieškok gero“, o telefone nustatyti priminimus su trumpomis pozityviomis mintimis.
    • Jei įprantame kalbėti tik apie sunkumus, protas natūraliai fiksuoja neigiamus dalykus. Todėl galima išbandyti pozityvią refleksiją – net apie sudėtingas situacijas reflektuojant, pagalvoti, ko iš to išmokau. Pamažu tai tampa įpročiu ir keičia mūsų požiūrį į kasdienybę.
    Audrius Zinevičius Lietuvos draudimas Naujiena Ugnė Juodytė
    Lukas G.

    Taip pat skaitykite:

    Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių

    16 liepos, 2025

    Kai saulė palieka ne įdegį, o bėrimą: kas iš tiesų yra alergija saulei?

    10 liepos, 2025

    Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?

    8 liepos, 2025
    Ar jau skaitėte?
    Sveikata

    Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių

    By Lukas G.16 liepos, 20250

    Vasaros sezonu moters intymiai zonai neretai tenka daugiau iššūkių. Karštis, prakaitas, vandens telkinių vanduo, smėlis,…

    Kai saulė palieka ne įdegį, o bėrimą: kas iš tiesų yra alergija saulei?

    10 liepos, 2025

    Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?

    8 liepos, 2025

    Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?

    3 liepos, 2025
    Reklama
    Apie mus
    Apie mus

    Sveikata, vaistai, ligos - tai mūsų gyvenimo dalis. Sužinokite visas naujienas vienoje vietoje. Kokybiška informacija mąstantiems žmonėms.

    Kontaktai:

    El.paštas:: labas@sveikataplius.lt

    © 2025 Kopijuoti draudžiama

    Naujienos
    • Moters intymi higiena vasarą: vaistininkė pataria, kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių
    • Kai saulė palieka ne įdegį, o bėrimą: kas iš tiesų yra alergija saulei?
    • Vėluojančios mėnesinės, kraujavimas dukart per mėnesį ir staigūs nuotaikų svyravimai – ar tai normalu?
    • Uogų sezonas: kas stiprina organizmą, o kas – sukelia audrą pilve?
    • Gydytojas įspėja: kylant temperatūrai kyla ir vandens poreikis

    Type above and press Enter to search. Press Esc to cancel.