Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Šiandien daugybė onkologinių ligų, pritaikius inovatyvius gydymo metodus, gali būti sėkmingai išgydomos ar kontroliuojamos. Tačiau daugelis joms gydyti skirtų naujausių vaistų – pacientams Lietuvoje vis dar nepasiekiami.
Kaip rodo naujausio, Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos užsakymu kompanijos IQVIA atlikto W.A.I.T. 2022 tyrimo duomenys, per pastaruosius penkerius metus Europos vaistų agentūroje buvo registruoti 46 inovatyvūs vaistai, skirti gydyti onkologines ligas. Tačiau iš jų pacientams Lietuvoje kompensuojami vos 4. Palyginimui, pacientams Vokietijoje yra prieinami beveik visi – net 45 inovatyvūs onkologiniai vaistai.
„Europos Komisija yra pabrėžusi vieningos bendrijos narių kovos su vėžiu svarbą, savo plane ji yra numačiusi skirti ypač didelį dėmesį inovacijoms ir naujų technologijų siūlomų galimybių išnaudojimui. Todėl kiekviena šalis, įskaitant Lietuvą, turi siekti, kad šiuolaikiniai gydymo ir diagnostikos metodai onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams būtų vienodai pasiekiami. Deja, šiandien nuo Europos vidurkio atsiliekame beveik 6 kartus“, – sako Jūra Smilgaitė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Anot jos, dėl to nukenčia pacientų gyvenimo kokybė, o dalies jų netenkame kur kas anksčiau nei galėtume. Be to, nepakankamo vaistų prieinamumo nulemta ekonominė žala skurdina mus kaip valstybę: silpsta žmogiškasis kapitalas, surenkame mažesnį BVP.
Onkologiniai pacientai vaistų prieinamumą vertina blogai
Pacientų organizacijos vieningai sutinka, kad minėto tyrimo rezultatai patvirtina ir onkologinių šalies pacientų nuotaikas.
„Kai onkologinėmis ligomis serga vis daugiau ir vis jaunesnių asmenų, inovatyvaus gydymo dėka išgyvenamumo mediana gerėja, auga ir susergančių asmenų bei jų artimųjų lūkesčiai tiek dėl išgyvenimo galimybių, tiek dėl gyvenimo kokybės. Visi suprantame, kad pasveikimo galimybes labiausiai didina laiku pradėtas ir efektyviausiai veikiantis gydymas, kuris dažnu atveju reiškia inovatyvius vaistus. Tačiau apklausus mūsų pacientus, aiškiai matyti, kad apie pusė jų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant vaistų prieinamumą, Lietuvoje vertina blogai“, – sako Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
Anot jos, neretai tenka konsultuoti pacientus, pasidariusius mokamus tyrimus ir sužinojusius, kad jiems padėtų inovatyvus gydymas, kuris yra kompensuojamas kitose ES šalyse, tačiau ne Lietuvoje.
„Tuomet kartu su pacientais ieškome įvairių išeičių – nuo dalyvavimo farmacijos kompanijų rengiamose vilties programose, kurios daliai pacientų dovanoja gydymą, iki privačių lėšų rinkimo iniciatyvų kūrimo. Patariame pacientams ar jų artimiesiems, kaip įsisteigti savo fondus. Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientai dėl inovatyvių vaistų ryžtasi emigruoti – ieškotis darbo ar pradėti studijuoti tose šalyse, kuriose jiems reikalingi efektyvūs vaistai yra kompensuojami“, – teigia N. Čiakienė.
Inovatyvių onkologinių vaistų tenka laukti ir 2 metus
W.A.I.T 2022 tyrimo duomenimis, net jei inovatyvūs onkologiniai vaistai ir patenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašus, to pacientams Lietuvoje tenka laukti daugiau nei du metus. Vidutinis laukimo laikas šalyje siekia net 764 dienas.
Tiesa, prieš keletą metų Lietuvoje pradėjo veikti sveikatos technologijų vertinimo (STV) modelis – įrankis, padedantis sprendimų priėmėjams nuspręsti, ar naująjį vaistą įtraukti į šalyje kompensuojamų vaistų sąrašą.
Tačiau panašu, kad naujasis modelis procesų nepaspartina taip, kaip tikėtasi. Šiuo metu sprendimas dar yra nepriimtas dėl 76 inovatyvių vaistų patekimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Daugiau nei pusė, 40, vaistų paraiškų – nė nepradėtos vertinti, o kita dalis yra vertinimo procese.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė pritaria, kad dabartinės paraiškų eilės yra per didelės ir procesą dar reikia tobulinti, tačiau mato ir gerėjančias tendencijas.
„Kalbant apie vaistinius preparatus, 2021 metais, kai STV sistema tik startavo, buvo įvertintos 10 paraiškų, praėjusiais metais – 26 paraiškos, o šiemet per pirmuosius mėnesius jau esame gavę 21 vaisto rekomendaciją, taip pat, šiais metais priimta net 18 teigiamų sprendimų. Tendencija yra gera. Dar geresnių rezultatų tikimės pasiekti praplėtę vertintojų komandą“, – sako A. Sakalauskienė.
A. Sakalauskienės teigimu, vertinant inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumo statistiką, reikia nepamiršti ir sveikatos apsaugai skiriamų lėšų dalies skirtumų tarp šalių.
„Nuo 2017 metų iki dabar lėšos kompensuojamiems vaistams išaugo dvigubai, o skiriamos gydyti būtent onkologines ligas vis dar sudaro didžiausią dalį. Pabrėžtina, jog ne visi nauji vaistai atneša papildomų kokybiškų gyvenimo metų pacientams, daugelis preparatų vertinami kaip sukuriantys nesiskiriančią naudą ir tampa dar viena pasirinkimo alternatyva gydytojams. Mūsų duomenimis, papildomą klinikinę naudą atnešė apie 30 proc. pastaraisiais metais kompensuotų vaistų“, – teigia A. Sakalauskienė.
Tiek IFPA, tiek SAM atstovai sutaria, kad siekiant pasivyti ES vidurkį, Lietuvai kaip šaliai reikia dar nemažai nuveikti. Siekti privalomojo sveikatos apsaugai skiriamo finansavimo didinimo, taip pat pradėti ruoštis integruoti suvienodintus europinius bendrojo vertinimo procesus į vietinį STV modelį.
