Vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį – leidžiasi į fizinės ištvermės reikalaujančius žygius, keliauja dviračiais. Tokia veikla neretai reikalauja didesnio fizinio pasirengimo, tačiau retas kuris susimąsto, ar jo organizmas po šaltojo metų sezono yra pasirengęs didesniam krūviui. Medikai primena, kad prieš neriant į nuotykius verta atlikti savotišką techninę organizmo apžiūrą – ypač įvertinti širdies būklę.
Dėmesį į savo sveikatos būklę visų pirma turėtų atkreipti vidutinio amžiaus ar vyresni žmonės, taip pat rūkantieji, turintieji padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ar didelę blogojo cholesterolio (MTL) koncentraciją kraujyje.
„Tačiau jei ir be šių rizikos veiksnių jaučiate bent menkiausius negalavimus – didesnį nei įprasta dusulį fizinio krūvio metu, skausmą krūtinėje ar širdies permušimus – prieš planuojant aktyvias keliones būtinai rekomenduojama apsilankyti pas kardiologą. Tokia profilaktika gali padėti išvengti širdies negalavimų ir užtikrinti saugų fizinį aktyvumą“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologė Gabrielė Žemaitaitė.
Didesniam fiziniam krūviui reikia ruoštis iš anksto
Gydytoja pastebi, kad asmenims, kurie ilgą laiką nesportavo, tačiau atostogas planuoja praleisti aktyviau, reikėtų žinoti, kad tai gali būti pavojinga jų širdžiai.
„Tie, kurių kasdienis gyvenimas pasyvus – dirbantys sėdimą darbą, neužsiimantys jokia sportine veikla – prieš fiziškai aktyvias keliones turėtų organizmą iš anksto paruošti. Rekomenduojama likus kelioms savaitėms iki kelionės pradėti užsiimti aerobine veikla, pavyzdžiui, sparčiu vaikščiojimu, važiavimu dviračiu, lengvai pabėgioti“, – pataria medikė.
Jos teigimu, tokia veikla padeda sumažinti riziką patirti nemalonių širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių, išvengti pernelyg didelio širdies plakimo, permušimų, dusulio ar staigus arterinio kraujo spaudimo padidėjimo.
Kaip atpažinti organizmo siunčiamus ženklus
Labai svarbu atpažinti pirmuosius simptomus, galinčius signalizuoti apie širdies problemas, ir žinoti, kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos.
„Jei fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką ar apatinį žandikaulį, kartu jaučiamas pykinimas, prasideda vėmimas, išpila šaltas prakaitas – tai gali būti ūminės širdies būklės požymiai. Ypač pavojinga, jei skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina pailsėjus – tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – pabrėžia sveikatos klinikos „Antėja“ kardiologė G. Žemaitaitė.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mūsų šalis, lyginant su Vakarų Europa bei Šiaurės ir Pietų Amerika, vis dar išsiskiria aukštesniu sergamumu ir mirtingumu. Lietuvoje kone kas antra mirtis susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl prevencija ir sveikas gyvenimo būdas išlieka ypač svarbūs.
Medikė pasakoja, kad tarp pagrindinių rizikos veiksnių išsiskiria dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, kuri skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse.
Tai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir riboja kraujo tekėjimą. Be dislipidemijos, itin reikšmingi rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija bei cukrinis diabetas. Šie veiksniai ypač paplitę Lietuvoje, todėl nuosekli profilaktika ir rizikos vertinimas tampa gyvybiškai svarbūs.
Rizikos veiksnių ignoruoti nevalia
Gyventojai, siekiantys apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų skirti dėmesio rizikos veiksnių korekcijai, nes tai – efektyviausia prevencijos priemonė.
„Laiku pradėtas dislipidemijos gydymas, rūkymo atsisakymas, antsvorio mažinimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir tinkamas gretutinių ligų, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos ar cukrinio diabeto, valdymas padeda sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą ir sumažina miokardo infarkto ar insulto riziką“, – pažymi kardiologė.
