Dubens pilnakraujystės sindromas (DPS) – dažnas moterų sveikatos sutrikimas, galintis reikšmingai pabloginti jų savijautą ir gyvenimo kokybę. DPS sergančios moterys dažnai skundžiasi lėtiniu dubens skausmu, kurio kilmę nustatyti gana sudėtinga. Tiek tikslios diagnozės nustatymui, tiek šios problemos sprendimui dažnai prireikia kelių skirtingų specialistų įsitraukimo. Plačiau apie dubens pilnakraujystės sindromą ir šiuolaikinį jo gydymo metodą,– dubens venų embolizaciją – pasakoja Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vadovas doc. dr. Vilius Rudaitis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos intervencinis gydytojas radiologas Rokas Girčius.
Kas yra dubens pilnakraujystės sindromas
Pasak dr. Viliaus Rudaičio, dubens pilnakraujystės sindromas – tai lėtinis skausmas dubens srityje, kurį sukelia apsunkintas veninio kraujo nutekėjimas iš dubens. „Esant venų vožtuvų nepakankamumui, kraujas užsilaiko dubens venose, pertempia jų sieneles ir sukelia lėtinį įvairaus intensyvumo diskomfortą“, – aiškina gydytojas.
Akušerio ginekologo teigimu, dubens pilnakraujystės sindromo diagnozė nustatoma vienai iš trijų lėtinį dubens skausmą jaučiančių pacienčių. Dažniausiai su šia liga susiduria vaisingo amžiaus moterys. Sergant DPS, lėtinis dubens skausmas gali būti nuolatinis arba stiprėti po fizinio krūvio, ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus. Šią ligą neretai lydi gyvenimo kokybės blogėjimas, darbingumo ir lytinio potraukio sumažėjimas, tačiau galutinės diagnozės nustatymas dažnai užtrunka dėl ligos specifikos ir sudėtingumo.
„DPS dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip kitos ligos, tokios kaip endometriozė ar dirgliosios žarnos sindromas. Jeigu atlikus endoskopinius ar radiologinius tyrimus šios ligos nepatvirtinamos, galima įtarti DPS“, – sako jis.
Kaip diagnozuojamas DPS
DPS nustatymas reikalauja laiko ir kompleksinio požiūrio. „Diagnozė pradedama nuo pacienčių skundų analizės ir klinikinio ištyrimo, – aiškina dr. V. Rudaitis. – Pagrindiniai diagnostiniai metodai yra dubens ir pilvo tyrimas su jėgos Dopleriu” – ultragarso technika, skirta kraujo tėkmės analizei ir intensyvumui.
Pasak intervencinio radiologo R. Girčiaus, padėti diagnozuoti šią ligą gali ir tinkamai atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas. Kompiuterinės tomografijos angiografija (KTA) taip pat gali tiksliai įvertinti kraujagyslių būklę ir patologijas, tačiau šis tyrimas sukelia apšvitą, todėl, nors ir yra labai vertingas, turėtų būti atliekamas tik esant būtinybei.
Kalbėdamas apie dubens pilnakraujystės sindromo gydymo galimybes dr. V. Rudaitis sako, kad gydymas gali būti tiek konservatyvus, tiek intervencinis: „Naudojami skausmą malšinantys vaistai, hormonų terapija arba inovatyvus metodas – dubens venų embolizacija, kuri, teisingai diagnozavus ligą, yra itin efektyvi.“
Kas yra dubens venų embolizacija
Intervencinis radiologas Rokas Girčius paaiškina, kad dubens venų embolizacija – tai minimaliai invazinė gydomoji procedūra, kurios metu dubens ir/ar kiaušidžių venos yra užkemšamos (embolizuojamos) specialiomis priemonėmis, kurios uždaro veninį sąstovį sukeliančias dubens venas.
Procedūra atliekama rentgeno kontrolėje, paprastai taikant vietinę nejautrą, kaip prieigą pasirenkant kaklo arba kirkšnies venas. „Vena įduriama ultragarso kontrolėje ir įvedama labai plonų kateterių/vamzdelių sistema. Per ją pasiekiamos prasiplėtusios kiaušidžių ar/ir dubens venos, kurios uždaromos įvedant embolizuojančias medžiagas, – pasakoja gydytojas. – Tai leidžia pašalinti veninio kraujo sąstovį ir sumažinti skausmą. Siekiant sustiprinti gydomąjį efektą, venos dažnai tuo pačiu uždaromos specialiu skleroterapiniu preparatu“.
Praėjus maždaug 3 valandoms po procedūros pacientė gali vykti namo. Kadangi nereikia ilgai gulėti ligoninėje, pacientė gali greitai sugrįžti į kasdienį gyvenimą. Po procedūros taip pat nėra būtinas ir specialus poilsio ar priežiūros režimas.
Kalbėdamas apie poprocedūrinį periodą R. Girčius sako, kad nedidelis dubens, pilvo maudimas gali būti jaučiamas iki dviejų savaičių. Pasak jo, tai yra būdinga poembolizaciniam sindromui – bet kokios embolizacijos metu sukeliamam kraujagyslių sąstoviui. Esant diskomfortui, nemalonūs pojūčiai gali būti kontroliuojami mažomis priešuždegiminių vaistų dozėmis.
Pasak intervencinio radiologo, dubens venų embolizacija, kaip dubens pilnakraujystės sindromo gydymo metodas, gali būti taikomas visoms moterims, išskyrus nėščiąsias ir žindančias moteris. Ši procedūra taip pat negali būti atliekama, jei yra žinoma alergija kuriai nors iš procedūros metu naudojamų medžiagų (pvz.: rentgenokontrastiniam preparatui).
Dubens venų embolizacijos privalumai
Pasak gydytojo R. Girčiaus, šiuo metu embolizacija yra saugiausias ir greičiausias DPS gydymo metodas pasižymintis itin žemu komplikacijų dažniu ir dideliu klinikinės sėkmės rodikliu. Po atliktos procedūros teigiamus gydymo rezultatus pacientės pastebi jau po kelių savaičių.
Palyginus su kitais invaziniais gydymo metodais, embolizacija yra bene vienintelis būdas leidžiantis atlikti DPS gydymą be didelės ir sudėtingos chirurginės intervencijos. Ši procedūra pasižymi ir itin dideliu efektyvumu – kombinuojant embolizacijos ir sklerozacijos metodus, sėkmės rodiklis siekia apie 95 proc.
„Dubens pilnakraujystės sindromas – sudėtingai diagnozuojama, tačiau efektyviai gydoma liga. Inovatyvus dubens venų embolizacijos metodas leidžia pacientėms greitai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, pamiršti varginančius simptomus ir džiaugtis pastebimai pagerėjusia gyvenimo kokybe“, – baigdami pokalbį apibendrina gydytojai dr. Vilius Rudaitis ir Rokas Girčius.
