Rudens ir žiemos laikotarpiu mūsų organizmui tenka prisitaikyti prie sezono pokyčių: žemesnės temperatūros, trumpesnių dienų, mažesnio saulės spindulių poveikio ir dažnesnių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Šiuo metu ypač svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuriai būtinas įvairių vitaminų balansas. Vienas svarbiausių šiuo laikotarpiu yra vitaminas D, tačiau svarbus toli gražu ne jis vienas.
„Kadangi saulės poveikis ribotas, vitamino D gamyba odoje sumažėja, todėl pacientams dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Jis padeda reguliuoti imuninę sistemą, palaiko normalų kalcio ir fosforo balansą bei kaulų mineralinį tankį, taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama profilaktinė dozė yra 1000–2000 TV per dieną, priklausomai nuo individualių poreikių ir laboratorinių tyrimų rezultatų“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Evelina Rimdžienė.
Vitamino D receptoriai yra beveik visose imuninių ląstelių rūšyse – T ir B limfocituose, makrofaguose, todėl pakankamas vitamino D kiekis padeda stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms, mažinti uždegimus ir palaikyti subalansuotą imuninį atsaką, išvengiant autoimuninių reakcijų ar pernelyg stiprių uždegimų.
„Kalbant apie emocinę sveikatą, vitaminas D dalyvauja smegenų veikloje, skatindamas neuromediatorių – tokių kaip serotoninas – gamybą, kurie reguliuoja nuotaiką. Mažas vitamino D kiekis gali sukelti nuotaikos svyravimus, nuovargį ir net depresijos simptomus. Sezoninės depresijos atveju – ypač žiemą, kai saulės spindulių mažiau – vitamino D trūkumas gali prisidėti prie nuotaikos sutrikimų, todėl pakankamas šio vitamino kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką ir sumažinti sezoninės depresijos riziką“, – dėsto gydytoja.
Kokie simptomai rodo, kad trūksta vitaminų?
Simptomai, rodantys vitaminų ar mikroelementų trūkumą, ne visada būna aiškūs ar vienareikšmiški. Kai kurie požymiai gali būti subtilūs arba palaipsniui vystytis, todėl dažnai priskiriami bendram nuovargiui, stresui ar gyvenimo būdo veiksniams.
„Pavyzdžiui, vitamino D trūkumas gali pasireikšti silpnumu, raumenų skausmu ar nuotaikos svyravimais, o vitamino B12 trūkumas – nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir tirpimo pojūčiu rankose ar kojose. Trūkstant vitamino C dažniau susergama peršalimo ligomis, gali kraujuoti dantenos ir lėčiau gyti žaizdos. Vitaminas A dažniau atsispindi regėjimo sutrikimais prastai apšviestose vietose ir sausa oda, o cinko ar seleno trūkumas gali silpninti imunitetą ir didinti infekcijų riziką“, – sako gydytoja.
Vis dėlto dauguma įvairių vitaminų trūkumų gali jokiais plika akimi matomais būdais nepasireikšti, todėl efektyviausia nustatyti tikrąjį organizmo vitaminų ir mineralų kiekį atliekant kraujo tyrimus.
„Daug žmonių multivitaminus vartoja profilaktiškai, neįvertinę tikrojo organizmo poreikio, todėl papildai gali būti neveiksmingi arba net kenksmingi. Todėl geriausia pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir, remiantis jų rezultatais, tiksliai parinkti reikiamus vitaminus bei mineralus. Taip galima efektyviau palaikyti imunitetą, bendrą sveikatą ir išvengti perdozavimo, ypač vitamino A, D, E bei kai kurių mineralų, pavyzdžiui, cinko“, – teigia E. Rimdžienė.
Ypač rizikingas yra riebaluose tirpių vitaminų – tokių kaip A, D ar E – perdozavimas, nes šie vitaminai, taip pat kai kurie mineralai, gali kauptis organizme ir sukelti toksinį poveikį.
Svarbu laikytis tinkamo vartojimo laiko ir sąlygų: kai kurie vitaminai geriau įsisavinami kartu su riebalais (A, D, E, K), o kiti – tuščiu skrandžiu (pvz., vitaminas C). Nepakankamas dėmesys šiems dalykams gali sumažinti papildų efektyvumą.
Be to, vitaminai ir mineralai gali sąveikauti su vaistais arba vieni su kitais, keisdami absorbciją ar poveikį organizme, todėl labai svarbu atidžiai įvertinti vartojimo derinius.
Svarbūs visi vitaminai
Tyrimus atlikti svarbu ne tik siekiant išsiaiškinti vitamino D trūkumą. Medikė pabrėžia, kad visi vitaminai yra svarbūs ir organizmui būtinas jų balansas. „Pavyzdžiui, vitaminas B12 yra itin svarbus organizmo sveikatai, ypač nervų sistemai ir kraujodarai. Jis atlieka kelias svarbias funkcijas: dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, palaiko normalią nervų sistemos veiklą, dalyvauja DNR sintezėje ir energijos apykaitoje. Pakankamas vitamino B12 kiekis padeda išvengti anemijos, nuovargio, nervų pažeidimų bei atminties sutrikimų“, – sako „Antėja“ gydytoja E. Rimdžienė.
Vitaminas B12 taip pat svarbus neuromediatorių – tokių kaip serotoninas ir dopaminas – sintezei, todėl jo pakankamas kiekis gali padėti palaikyti nuotaiką, mažinti depresijos riziką ir gerinti bendrą psichinę savijautą. Daugiausia B12 randama gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, paukštienoje, pieno produktuose ir kiaušiniuose. Augalinės kilmės produktuose šio vitamino praktiškai nėra, todėl vegetarams ir veganams dažnai rekomenduojami papildai arba maisto produktai, praturtinti B12.
Vitaminas C (askorbo rūgštis) pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, padeda formuotis kolagenui, stiprina imunitetą ir skatina audinių gijimą.
Cinkas ir selenas – būtini mikroelementai, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą. Jie mažina oksidacinį stresą, dalyvauja antioksidaciniuose procesuose, padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis ir mažina uždegimą.
Vitaminai A ir E užtikrina epitelinių audinių vientisumą, stiprina gleivinių apsaugą ir palaiko sveiką odą bei regėjimą. Galiausiai, B grupės vitaminai (ypač B6, B9 ir B12) palaiko nervų sistemos veiklą, dalyvauja energijos apykaitoje ir padeda organizmui įveikti psichinį bei fizinį stresą, kuris dažnas šaltuoju metų laiku.
