2024 m. gruodžio mėn. „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad net 57 proc. amerikiečių metų pradžioje išsikelia tikslus, ir dauguma jų susiję su sveikata: sveikiau valgyti, daugiau mankštintis, numesti svorio ar mesti rūkyti. Panašios tendencijos matomos ir tarp lietuvių – numesti svorio ir dažniau sportuoti sau žada didžioji dauguma. Nors šie ir kiti su sveikata susiję tikslai yra sveikintini, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas atkreipia dėmesį, kad staigūs gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jų imtis reikėtų pamažu.
Profesoriaus nuomone, metų pradžioje dažnas susimąsto apie bėgantį laiką ir neišvengiamą senėjimą. Sparčiai daugėjant žinių apie organizmo biologiją ir ligas, išpopuliarėjo ilgaamžiškumo tema, kuri, anot specialisto, taip pat prisideda prie kai kurių žmonių noro griebtis drastiškų, ekstremalių ir mūsų organizmui žalingų priemonių. „Tačiau motyvai sveikiau gyventi gali būti ir žemiškesni, pavyzdžiui, noras gražiau atrodyti, dar svarbiau – geriau jaustis ar išvengti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas ar demencija“, – sako jis.
Prof. R. Šlapikas pabrėžia, kad staigių gyvensenos pokyčių būtinybė ir nauda yra abejotina, išskyrus retus atvejus. Nors dieta ir fizinis aktyvumas yra svarbiausi nemedikamentinės ligų prevencijos ir gydymo būdai, bet kokių gyvenimo būdo pokyčių reikėtų imtis pamažu – sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis profesorius pataria kasdien būti fiziškai aktyviems, o vietoj dietų imtis ilgalaikių mitybos pokyčių.
„Nors mitybos pokyčiai ne visada sukelia reikšmingas pasekmes, yra kelios specifinės dietos, pavyzdžiui, vegetarizmas ar veganizmas, dėl kurių gali imti stigti tam tikrų medžiagų organizme. Nevartojant mėsos, gali pritrūkti vitamino B12, baltymų. Vegetarai, pakeitę mėsą į didelį kiekį žuvų, gali suvartoti nemažai organizmui žalingo gyvsidabrio. Nepageidaujami elementai jūrų gėrybėse nėra mitas, ne veltui Amerikos vaistų administracija rekomenduoja sumažinti žuvies kiekį nėštumo metu iki 300 gramų per savaitę. Bloga žinia ir žmonėms, visai nevartojantiems žuvies – jų organizme tikriausiai stinga taip reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių svarba sveikatai, ypač gydant širdies ir kraujagyslių ligas ir siekiant jų išvengti, yra neabejotina“, – sako jis.
Pasak gydytojo kardiologo, yra nemažai įrodymų, kad omega-3 riebalų rūgštys palankiai veikia daugelį mūsų organizmo funkcijų ir turi apsauginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Įrodyta, kad šios rūgštys, gaunamos iš jūrų žuvų ir žuvų taukų, mažina mirštamumą nuo visų ligų. „Štai kodėl būtina jas vartoti, o geriausia, jei šių medžiagų gauname su maistu. Tačiau nėra pagrindo tikėtis, kad omega-3 riebalų rūgštys sumažins cholesterolio koncentraciją kraujyje – šiai lipidų frakcijai mažinti reikalingi cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai – statinai – ir kiti antilipidiniai vaistai“, – atkreipia dėmesį jis.
Fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė
Anot prof. R. Šlapiko, sportinė veikla skirstoma į jėgos treniruotes, stiprinančias raumenis, ir ištvermės pratimus, gerinančius širdies bei kraujagyslių sistemos pajėgumą. Visiškai sveikam žmogui puikiai tinka visos šios fizinio aktyvumo formos, tačiau svarbu būti budriems ir prieš imantis naujos fizinės veiklos nuodugniau ištirti tuos, kuriems rizika susirgti širdies liga yra padidėjusi.
„Riziką nustatome vertindami paciento amžių, lytį, kraujospūdį, cholesterolio kiekį, žalingus įpročius ir paveldimumą. Mažos ir vidutinės rizikos pacientams rekomenduojama 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvių aerobinių (kardio) pratimų per savaitę, pamažu didinant krūvį. Pacientams, sergantiems gerai kontroliuojama arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nutukimu, patariama įtraukti ir jėgos pratimų treniruočių 3 kartus per savaitę. Didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos besimptomiams pacientams ir pacientams, kuriems jau nustatyta širdies liga, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas ar ritmo sutrikimai, pageidaujantiems intensyvesnio fizinio krūvio, būtinas detalesnis specialisto ištyrimas ir saugios treniruotės rekomendacijos“, – teigia jis.
Gydytojas kardiologas taip pat akcentuoja, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems didelę riziką jomis sirgti reikėtų vengti intensyvių komandinių žaidimų, tokių kaip futbolas ar krepšinis, ilgalaikių ištvermės rungčių bei ekstremalių sporto šakų, pavyzdžiui, nardymo, alpinizmo, taip pat sporto ekstremaliai žemoje temperatūroje. Geriausias pasirinkimas – vaikščiojimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar golfas.
Anot jo, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į savijautą fizinio krūvio metu, o atsiradus tokiems simptomams kaip širdies skausmai, pagreitėjęs širdies plakimas, galvos skausmas, svaigimas, dusulys, silpnumas, kreiptis į gydytoją. „Šie simptomai – pirmas ženklas, kad organizmas galimai netoleruoja esamo fizinio krūvio. Atsiradus šiems simptomams krūvį būtina nutraukti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Tikslinga būtų stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, kraujospūdžio kismą fizinio krūvio metu ir po jo“, – pataria prof. R. Šlapikas.
Norint saugiai ir sveikai pradėti mesti svorį, specialistas pataria laikytis minėtų mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sergant didelio laipsnio nutukimu apsilankyti pas dietologą. Pasak jo, kartais, deja, tenka imtis radikalių, chirurginio nutukimo gydymo metodų, o šiandien netgi yra medikamentų, skiriamų nuo cukrinio diabeto ir širdies ligų, kurie dar ir mažina kūno masę.
Kiti patarimai, siekiant išlaikyti sveiką širdį
Be mitybos, antsvorio ir fizinio aktyvumo kontrolės, anot gydytojo kardiologo, svarbu nerūkyti, efektyviai gydyti kitas lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar podagra, taip pat kokybiškai ir pakankamai (bent 7 valandas) išsimiegoti, valdyti stresą bei kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jeigu gydytojas yra paskyręs vartoti cholesterolio koncentracijai mažinti skirtus vaistus – statinus, svarbu jų nenutraukti.
„Statinų poveikis grįstas ilgalaikiu vartojimu. Mažindami blogojo (MTL-C) cholesterolio koncentraciją kraujyje, jie lėtina aterosklerozės vystymąsi, padeda išvengti infarkto ir insulto. Ligoniai neretai nuogąstauja, kad kartą pradėtas gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą ir kad jį nutraukus gali atsitikti kas nors labai blogo. Galiu nuraminti, kad nieko dramatiško neatsitiks, tačiau blogojo cholesterolio lygis grįš į pradinį lygmenį, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išaugs. Tai nėra gerai. Visuomet tiems, kuriems skiriamas gydymas statinais,
rekomenduojama kartu keisti ir gyvenseną: sveikiau maitintis, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių. Kai kurias atvejais šios kompleksinės priemonės sumažina cholesterolį daug labiau, nei siekiama, ir tuo galime pasidžiaugti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad net ir labai mažos cholesterolio koncentracijos nesukelia jokių pašalinių reiškinių ir lemia dar mažesnę aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – sako specialistas.
Nors statinai rinkoje jau beveik 40 metų, profesorius sako, kad statinų kaip „kepenų ir smegenų žudiko“ mitas vis dar gajus. „Galiu patikinti, kad tai saugūs medikamentai, kurie, kaip ir visi kiti vaistai, gali turėti šalutinį poveikį. Pajutę šalutinį poveikį, pasitikėkite savo gydytojo, kuris pakoreguos vaisto dozę arba skirs kitus lipidų koncentraciją mažinančius vaistus, sprendimais“, – rekomenduoja jis.
Įžengus į naujus metus, prof. R. Šlapikas pirmiausia linki nesirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o tai padaryti galima rūpinantis savo sveikata ir nuolat ieškant būdų, kaip ją pagerinti: „Labai svarbu prevencija. Pasaulyje gausu informacijos, nuo „Google“ iki dirbtinio intelekto. Būkite smalsūs, domėkitės naujienomis ir technologijomis, tačiau prisiminkite, kad pagrindinis patarėjas prevencijos ir gydymo klausimais yra jūsų gydytojas.“
