Dar prieš septynerius metus Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) identifikavo spragą Lietuvos viešųjų pirkimų praktikoje ir konkrečiai sveikatos apsaugos srities viešuosiuose pirkimuose. VPT nustatė, kad reagentų ir diagnostikos priemonių pirkimuose taikoma praktika neužtikrina sąžiningos konkurencijos. Problemą imtasi spręsti ir, kai jau atrodė, kad pavyko įtvirtinti skaidresnę praktiką, panašu, kad vėl žengiame žingsnį atgal.
Problema – netikslingi reikalavimai
Diagnostikos priemonių rinka visuomet buvo aktyvi ir turinti daug skirtingų tiekėjų, todėl reikalavimų pritaikymas vienam tiekėjui šioje sferoje atrodo netikslinga ir nesąžininga praktika. Greičiausiai ji susiformavo dėl tokiuose pirkimuose nustatomų ydingų reikalavimų. Siekdama situaciją pakeisti, VPT atliko didelės apimties analizę, kurios rezultatus apibendrino 2013-2015 m. laboratorijos reagentų ir diagnostikos priemonių viešųjų pirkimų apžvalgoje.
Joje buvo aiškiai identifikuota esminė problema – įsigijusios tam tikrą įrangą, pavyzdžiui, analizatorių, perkančiosios organizacijos patenka į savotiškus spąstus, nes reagentus ar kitas šios įrangos naudojimui reikalingas medžiagas joms tenka pirkti iš to paties tiekėjo, kuris ir pardavė įrangą. Kitų gamintojų produktai paprasčiausiai nėra tinkami konkrečiai specializuotai įrangai. Dėl to vykdant vėlesnius reagentų ar kitų įrangai naudoti reikalingų produktų pirkimus konkurencija praktiškai neegzistuoja, o lėšos naudojamos neracionaliai.
Tokią praktiką kritikavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą bylose konstatuodamas, kad itin detalūs reikalavimai, iki minimumo sumažinantys konkurenciją, yra neproporcingi ir neteisėti.
Rado išeitį
Siekdama rasti išeitį iš tokios nepavydėtinos situacijos, VPT išanalizavo pasaulinę praktiką ir priėjo išvados, kad „Pasaulis perka ne reagentus, o tyrimus“. Tarnyba konstatavo, kad perkančiosios organizacijos pirkimų konkursus turi skelbti ne pavieniams reagentams, o visos pageidaujamiems tyrimams atlikti reikalingos įrangos ir priemonių komplektams įsigyti. Tokiu atveju tiekėjai turi parūpinti tiek įrangą, tiek visus reikalingus reagentus tyrimams atlikti, o perkančioji organizacija turi mokėti tik už atliktų tyrimų skaičių.
Sprendimas atrodo paprastas, tačiau jis buvo išties revoliucingas, nors ir sukėlė nemažai praktinių iššūkių. Didelėms ligoninėms, turinčioms pažangiausias laboratorijas, tokiu būdu organizuoti veiklą tapo išties sudėtinga. Pavyzdžiui, dažnu atveju, vienų gamintojų įranga yra paprasčiausiai nesuderinama su kitų gamintojų įranga, kuri jau yra naudojama. Arba ligoninės turima įranga tyrimo rezultatą rodydavo skirtingomis vertėmis. Taip atsirado problemos dėl įrangos suderinamumo su kita laboratorijoje veikiančia įranga, poreikis keisti informacinių sistemų nustatymus, gydymo protokolus ir pan.
Tačiau, nepaisant šių iššūkių, nauji reikalavimai buvo plačiai įgyvendinami, o viešojo sektoriaus ligoninės pradėjo pirkti ne reagentus, bet tyrimus. Tai leido sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose užtikrinti didesnę konkurenciją.
Žingsnis atgal prie pirkimų be konkurencijos
Ir visgi, panašu, kad šiemet šioje srityje žengiamas žingsnis atgal. Šių metų birželio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas vėl palaikė ankstesnę praktiką, įgalinančią ligonines pirkti ne tyrimus, o specifinei įrangai tinkančius konkrečius reagentus.
Teismo vertinimu, perkančioji organizacija, kuri jau turi konkretiems tyrimams atlikti reikalingą įrangą, gali įsigyti tik jai reikalingus reagentus. Teismas neišgirdo ieškovo prašymo sudaryti jam galimybę konkuruoti aktualiame pirkime ir neleido siūlyti kitokių analogiškų reagentų kartu su visa tyrimų atlikimui reikalinga įranga.
Iš esmės, tokiu būdu Lietuvos teismai įteisina dešimtmečio senumo piktnaudžiavimo praktiką ir vėl leidžia perkančiosioms organizacijoms grįžti prie pirkimų be jokios konkurencingos procedūros. Tokiu būdu atveriamas kelias neracionaliam valstybės lėšų panaudojimui. Ar tikrai norime, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriaus viešieji pirkimai judėtų šia linkme?
