Ištuštėjusios šalies miestų gatvės signalizuoja, kad įsibėgėjo atostogų sezonas – vykstama atostogauti su šeimomis ir su vaikais, ne tik į lankytinas šalies vietas, bet ir į užsienį. Deja, kartais atostogos kaip reikiant apkarsta – draudikų teigimu, neretai pasitaiko atvejų, kai kelionių į užsienį metu vaikai užsikrečia infekcinėmis ligomis ir net atsiduria ligoninėje. Specialistai pataria, ką reikėtų žinoti ruošiantis į tolimesnę kelionę, kokios didžiausios grėsmės laukia ir kaip sumažinti infekcinių ligų riziką, kad po atostogų liktų tik geri įspūdžiai.
Dažniausios – virškinamojo trakto ligos
Dažniausiai kelionių metu vaikai užsikrečia enterovirusų sukeltomis ligomis, pastebi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų infekcinių ligų skyriaus gydytoja Božena Paškevič. Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma įprastai pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir virškinamojo trakto sutrikimais.
„Nors šios grupės virusai aplinkoje cirkuliuoja visus metus, pastebima, kad mūsų platumose jų sukeliamų infekcijų padaugėja būtent vasaros mėnesiais. Ypač daug atvejų fiksuojama vaikams, grįžusiems iš Turkijos, kurioje aptinkamas ir koksaki virusas. Užsikrėtus šiuo virusu, be virusams įprastų simptomų pasireiškia ir specifinis bėrimas – skausmingos pūslelės gerklėje, ant delnų, padų ir tarpupirščiuose“, – pasakoja B. Paškevič.
Pasak gydytojos, užsikrėtus koksaki virusu, taikomas simptominis gydymas. Rekomenduojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofenas, taip pat reikėtų gerti daug skysčių, valgyti lengvą, gerklės nedirginantį maistą.
„Kelionėse vaikai taip pat dažnai suserga virusų sukeltu viduriavimu – diarėja. Šia infekcija užsikrečiama per netinkamai paruoštą maistą arba nešvarų vandenį. Suviduriavus, vaikui svarbiausia duoti kuo daugiau skysčių – arbatos, kurią galima šiek tiek pasaldinti, arba vandens. Tiesa, reikėtų vengti sulčių – jose yra sacharozės, kuri gali dar labiau sudirginti žarnyną“, – įspėja vaikų infekcinių ligų gydytoja.
Dažna laisvalaikio pramoga kelionėse tampa ir baseinai, pirtys bei vandens atrakcionai. Tačiau čia taip pat gali tykoti pavojai. Pavyzdžiui, viešuosiuose baseinuose neretai randama E.coli bakterija, galinti sukelti ir sunkų apsinuodijimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas ar kitas ligas. Ja ypač dažnai užsikrečia vaikai, bakterijai į burnos ertmę patekus kartu su užkrėstu vandeniu.
Išlaidos už gydymą auga
Tai, kad išsiruošusių į keliones šeimų neretai laukia ne tik malonus poilsis, bet ir įvairios neplanuotos situacijos, rodo ir draudimo bendrovės ERGO duomenys. Pasak ERGO Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės, atostogų metu su medicininėmis išlaidomis susijusių atvejų fiksuojama tikrai nemažai – 99 proc. jų dėl infekcinių ligų.
„Atostogavę Turkijoje ar Egipte, dažniausiai į gydytojus kreipėsi dėl pakilusios temperatūros, apsinuodijimo, vėmimo ar gastroenterito. Vaikai šiomis ligomis dažniausiai serga sunkiau – pastariesiems ligoninėje kartais tenka išbūti visą parą, kai suaugusiems žmonėms gydymo procedūra trunka iki šešių valandų“, – teigia A. Jusė.
Draudimo specialistė taip pat pažymi, kad dėl augančios infliacijos kyla ir išlaidos už medicinines paslaugas. Vien sąskaitos už nesunkių infekcinių ligų gydymą Turkijoje gali siekti nuo 800 iki 2000 eurų, o Valstybinė ligonių kasa būtinosios medicininės pagalbos išlaidų šioje šalyje nekompensuoja. Todėl prieš išvykstant atostogų rekomenduojame apsidrausti kelionių draudimu ir turėti reikiamą apsaugą ūmaus susirgimo atveju.
Kaip apsisaugoti kelionių metu?
Vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič pataria prieš vykstant atostogų į kitą šalį pasidomėti, kokios dažniausios infekcinės ligos ten vyrauja, bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis norint jų išvengti. Pavyzdžiui, nuvykus į Egiptą reikėtų negerti vandens iš čiaupo ir gėrimų su ledukais, kurie gali būti pagaminti iš čiaupo įpilto vandens.
„Gerkite ir vaikams duokite tik tą vandenį, kurį gaunate neatsuktuose buteliukuose. Jei buteliuko kamštelis buvo prasuktas, tikrai gali būti, kad į jį supiltas vanduo iš čiaupo. Taip pat infekcinėmis ligomis galima užsikrėsti ir valgant, todėl reikėtų įvertinti, kokioje šalyje esate. Yra nemažai šalių, kuriose rekomenduojama rinktis tik saugias maitinimo įstaigas ir nevalgyti gatvės maisto užeigose ar kioskuose“, – vardina B. Paškevič.
Ji taip pat primena, kad norint neapsirgti infekcinėmis ligomis ypatingai svarbi yra rankų higiena. Virusinės žarnyno infekcijos plinta per nešvarias rankas liečiantis prie paviršių, maisto ar kitų žmonių, tad atostogų metu reikėtų įsitikinti, kad vaikai dažnai ir tinkamai plauna rankas. Taip pat verta su savimi turėti dezinfekcinio skysčio, jei kelionėje nebūtų galimybės rankų nusiplauti muilu.
„Vykstant į egzotines šalis, vertėtų pasirūpinti ir skiepais, padedančiais sumažinti vidurių šiltinės ir hepatito A riziką. Nors vidurių šiltinės atvejų pasitaiko labai mažai, tačiau tai ūmi liga, kuria užsikrėtus prireiks gydytojo pagalbos. Hepatito A atvejų pasitaiko tarp vaikų, ypač grįžusių iš šalių, kur šis virusas stipriai paplitęs, pavyzdžiui, Egipto, Tuniso ar Tailando. Skiepai – efektyviausias būdas apsisaugoti, vakcinuoti galima ir labai mažus vaikus“, – pasakoja gydytoja.
Susirgus – nebijoti kreiptis pagalbos
Jei kelionės metu infekcijos išvengti nepavyko, svarbiausia – duoti vaikams daug skysčių, o simptomams nepraeinant – kreiptis į vietinius gydytojus. Didžiausia rizika užsikrėtus infekcine liga – dehidratacija, kuri pasireiškia vaiko irzlumu ir vangumu. Taip pat išsausėja lūpos, ant liežuvio atsiranda apnašos, jis gali net tapti balkšvu, vaikas ima mažiau šlapintis, jam iš burnos sklinda nemalonus acetono kvapas.
„Kad virusas pasišalintų iš organizmo, būtina gerti daug skysčių. Dar ruošiantis į kelionę reikėtų į vaistinėlę įtraukti rehidrono tirpalo miltelius arba jau paruoštą hidratuojantį braškių skonio tirpalą, kurį vaikai labiau mėgsta. Verta turėti ir mažą švirkštą, kurio pagalba po 5 mililitrus skysčio galima sugirdyti švirkščiant virš krūminių dantukų. Taip pat reikėtų nepamiršti skausmą ir temperatūrą mažinančių vaistų – ibuprofeno ir paracetamolio. Pastarąjį rekomenduojama vaikams duoti kūno temperatūrai pasiekus 38,5 laipsnius pagal Celsijų – kitu atveju, jei vaikas nesijaučia labai blogai, geriau yra leisti organizmui pačiam kovoti su virusu. Ir, žinoma, rekomenduojama kreiptis į specialistus – jie nustatę ligą galės paskirti veiksmingiausią gydymą“, – pataria vaikų infekcinių ligų gydytoja Božena Paškevič.
