Pacientai vis dar gėdijasi tam tikrų savo sveikatos problemų, tad vaistinėje neretai šnibžda arba bando išsisukti nuo klausimų. Tačiau kad ir koks negalavimas kamuoja, jis nėra gėdingas, sako vaistininkai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad dažnai tenka susidurti su pacientais, kurie apie savo sveikatos problemas bijo kalbėti. Ligos simptomus pasakoja pašnibždomis, dažnai reikalingą informaciją nutyli, dairosi, ar kažkas klausosi, jei vaistinėje prisirinko daugiau žmonių, kartais keistai sureaguoja į užduotus klausimus, vengia tikslaus atsakymo ar sutrinka.
„Prieš COVID-19 pandemiją pacientai nesilaikydavo atstumų eilėje, dažniau dūsaudavo į nugarą, jei kažkas ilgiau konsultuojasi su vaistininku ir pan. Pandemija mus išmokė daugiau supratimo kito žmogaus atžvilgiu, kantrybės, privatumo, žmonės palaukia už durų, kol atsilaisvina vaistininkas, laikosi atokiau“, – pastebi ji.
Erekcijos sutrikimai ir ginekologinės ligos
Nepatogūs klausimai dažniausiai susiję su onkologinėmis, lytiškai plintančiomis, ginekologinėmis ligomis, hemorojumi, erekcijos sutrikimais, nesaugiais lytiniais santykiais, tuštinimosi, šlapimo nelaikymo problemomis, utėlėtumu, nagų grybeliu ar psichikos sutrikimais.
„Klausimai, susiję su vėžiu: pastebėjau kraują išmatose – ar sergu storosios žarnos vėžiu, artimas žmogus susirgo onkologine liga, ar ji užkrečiama, ar chemoterapija labai brangi, per kelis mėnesius numečiau 15 kg be jokių pastangų – ar tai galėtų būti skrandžio vėžys? Apie onkologines ligas kalbėti labai sudėtinga ir nejauku tiek pacientui, tiek ir vaistininkui dėl baimės kažką pasakyti ne taip. Būna, kad pacientai iš gydytojo kabineto atbėga į vaistinę labai išgąsdinti. Atsimenu, kai vieną klientę ilgai teko raminti, nes įsigijusi antrą savarankiškai atliekamą slapto kraujavimo testą, gavo teigiamą rezultatą. Patariau jai nesijaudinti, užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją, paaiškinau kolonoskopijos būtinybę, nuraminau teigdama, jog kraujavimas gali atsirasti dėl nuolatinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, išangės įplyšimų, įvairių polipų, divertikulito, Krono ligos, kolito ar opų“, – aiškina vaistininkė.
Anot jos, dažnai gėdijamasi utėlėtumo: kartą atėjo mama su vaiku įsigyti priemonių nuo utėlių, nedrąsiai klausinėjo apie jų veiksmingumą, vartojimo ypatumus, tuo tarpu už nugaros gana atokiai stovėjusi moteris atsitraukė, o vėliau tiesiog pabėgo iš vaistinės, pacientė pasijuto labai nesmagiai, stengėsi kuo greičiau įsigyti rekomenduotas priemones ir išeiti.
„Tai tik parodo žmonių žinių trūkumą, juk utėlės nešokinėja, neskrenda, jomis užsikrečiama tik esant labai artimam sąlyčiui, per galvos apdangalus, šukas ar šepečius. Tai nėra gėdinga, tai nėra ir prastos higienos ženklas, galvinės utėlės yra labai paplitusios, dažnai per gyvenimą bent kartą jomis užsikrečiama“, – atkreipia dėmesį G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Ji priduria, kad dažnai gėdijamasi įsigyti skubios kontracepcijos tabletę ar apsaugos priemonių – kartą vidutinio amžiaus vyras pašnibždomis paprašė „kito ryto“ tabletės. Ji pasakoja, kad tokiais atvejais tenka paplušėti užduodant papildomus klausimus, kas turima omenyje.
„Raginčiau nesigėdyti pasakyti vaistininkui, jog reikalinga skubi kontracepcija. Atėjusiam žmogui tikrai nemoralizuojame, kodėl taip atsitiko, priešingai, suteikiame informaciją apie vartojimo ypatumus, galimus šalutinius poveikius ir pan.“, – sako vaistininkė.
Dažnai nejaukiai vaistinėje jaučiasi jauni ir vidutinio amžiaus vyrai, turintys erekcijos sutrikimų – jie ateina konsultacijai, kai nėra žmonių ir prašo „vyriškų vitaminų“, dažniausiai teigia, jog ne sau, o draugui, kaimynui ar bendradarbiui. Netgi būna atsiunčia savo moteris, nes patiems gėda tokius vaistus įsigyti.
„Ši problema visuomenėje yra auganti, todėl kaip tik reikia daugiau apie tai kalbėti. Erekcijos sutrikimai gali atsirasti nebūtinai dėl fizinių veiksnių, senėjimo ar žalingų įpročių, kaltos dažnai emocinės problemos, nuolatinis stresas, nerimas, problemos darbe, nemiga, intensyvus sportas, o vyrai save iškart nurašo ir bijo kreiptis pagalbos“, – pažymi G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Pasak jos, visiškas tabu – ginekologinės ligos. Kalbėti apie atsiradusias išskyras, perštėjimą, niežulį, gleivinės pažeidimus, makšties sausumą vyresniame amžiuje pacientėms vis dar yra gėda.
„Stengdamasi įsigilinti į problemą ir tinkamai parinkti nereceptinius vaistus ar medicinos priemones iki pacientei patenkant pas gydytoją, užduodu daugiau papildomų klausimų, pvz., ar išskyros turi kvapą, spalvą, kokio jos pobūdžio, ar šlapinantis jaučiamas deginimas, gal buvo vartojami antibiotikai, gal naujas lytinis partneris. Dažnai po tokių klausimų pacientės atkerta, kad tinkamai rūpinasi asmens higiena ir neturi laiko apklausai. Todėl tenka moteris nuraminti, jog šitie atsakymai man padės parinkti tinkamus vaistus ir priemones būtent joms, tik taip galėsiu įvertinti, ar jas kamuoja makšties kandidozė po antibiotikų vartojimo, o gal tai panašiau į kitą bakterinę infekciją ar trichomonozę ir būtinas apsilankymas pas gydytoją“, – dalijasi dar viena istorija vaistininkė.
Hemorojus ir išmatų stiklainis
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės teigimu, dar viena jautri tema – hemorojus, ypač jei tai pirmą kartą pasitaikanti būklė.
„Dažnai užduodama papildomus klausimus apie hemorojaus problemą pastebiu, kad ne visi pacientai nori konsultacijos, nes tik galvoja, kaip kuo greičiau skuosti iš vaistinės paprašius internete rasto preparato. Kitas dažnas scenarijus – kalbama pašnibždomis, kad net sunku išgirsti vardijamus nusiskundimus“, – tvirtina ji.
Keisčiausias klausimo vaistininkė yra sulaukusi iš vyro, atėjusio konsultacijai dėl prastos savijautos, pablogėjusio virškinimo. Paklaustas, kas galimai jam sukėlė šį negalavimą, vyras prisipažino, kad suvalgė polietileninį maišelį. Iš pradžių vaistininkė pasakoja nesupratusi, ar pacientas juokauja, ar tikra istorija. Išsiaiškinusi situaciją, vyrui ji pasiūlė kelis preparatus savijautai pagerinti, patarė stebėti būklę ir savijautai pablogėjus, pasirodyti gydytojams.
„Kita situacija – kai į vaistinę atėjo moteris dėl makšties infekcijos. Diskomfortas ją kamavo jau kurį laiko, tačiau niekur nesikreipė ir bandė problemą spręsti namų sąlygomis. Ko ji tik neišbandė makšties plovimui: sodą, įvairias dušo gelius, actą, indų ploviklį. Buvo skausminga net klausytis jos vardijamų priemonių. Moteris stipriai sudirgino ir taip jautrią gleivinę, kai negalavimas galėjo pasibaigti kur kas greičiau dėl problemos pasikonsultavus su specialistais“, – dalijasi G. Tautkevičienė.
Kita pacientė, nusvilusi saulėje, pradėjo jausti odos tempimą, deginimo jausmą ir prisiminė, kad jos močiutė ant veido dėdavosi grietinę, kad oda būtų minkšta, švelni ir elastinga – kelias dienas ji irgi taip darė, kol atsirado stipri alerginė reakcija. Oda pasidarė ne tik raudona nuo saulės, bet taip pat uždegiminė, niežtinti ir stipriai sujautrėjusi.
„Mums vaistininkams susidaręs refleksas, kad kai pacientas sako „gal galite pažiūrėti“ ir tiesia ranką, irgi ištiesti savąją. Taip padariusi viena kolegė jos pačios nuostabai pamatė rankoje laikanti stiklainį, kuriame plaukioja išmatos. Pacientas norėjo, kad vaistininkas įvertintų, ar viskas gerai su jo žarnyno turiniu. Tačiau vaistininkas nėra laborantas ir tyrimų atlikti negali, todėl patarčiau nupasakoti savo problemą be fizinių pavyzdžių, kol gydymo įstaigoje bus atlikti reikalingi tyrimai“, – apie neįprastą nutikimą pasakoja G. Tautkevičienė.
