Atėjus šiltajam sezonui, vis daugiau žmonių laiką leidžia lauke – užsiima įvairiomis fizinėmis veiklomis, iškylauja, vaikščioja pažintiniais takais. Vis dėlto gerėjantys orai reiškia ne tik didesnį aktyvumą gryname ore, bet ir bundančias erkes bei augančią riziką susidurti su jų platinamomis ligomis. Viena pavojingiausių – erkinis encefalitas. Nors daugelis apie šią pavojingą ligą susimąsto tik pastebėję įsisiurbusią erkę, „Hila“ šeimos gydytoja Inga Brežinskienė įspėja, kad jos pradžia dažnai būna klastinga ir lengvai supainiojama su paprastu peršalimu.
Klaidinantys pirmieji simptomai
Pasak gydytojos, pirmoji erkinio encefalito fazė gali priminti lengvą virusinę infekciją. Pacientai skundžiasi nedideliu karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, raumenų maudimu ar nuovargiu. Dėl šios priežasties daugelis žmonių simptomus linkę ignoruoti arba gydosi savarankiškai, manydami, kad tai paprastas peršalimas.
I. Brežinskienė pabrėžia, kad pirmoji ligos fazė gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės.
„Šiuo laikotarpiu pasireiškiantys simptomai nėra specifiniai, todėl žmonės neretai juos palaiko įprastu negalavimu ir nesusieja su galimu erkės įkandimu. Po šios fazės dažnai juntamas trumpalaikis pagerėjimas, trunkantis kelias dienas. Vis dėlto tai apgaulingas laikotarpis – po jo liga neretai pereina į antrąją, pavojingesnę stadiją, pažeidžiančią centrinę nervų sistemą“, – sako „Hila“ šeimos gydytoja.
Ilgalaikiai padariniai žmogaus sveikatai
Antrojoje ligos stadijoje simptomai tampa gerokai ryškesni ir pavojingesni. Žmogui gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, aukšta temperatūra, pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir kiti neraminantys simptomai. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti ir tokie neurologiniai pažeidimai kaip kalbos, sąmonės, koordinacijos sutrikimai, nevalingas drebulys, traukuliai ar net paralyžius.
Anot gydytojos, trečioji erkinio encefalito fazė dažniausiai pasižymi rankų arba pečių juostos raumenų susilpnėjimu. Visi ligos simptomai pasireiškia praėjus 3-30 dienų po užkrato patekimo į žmogaus organizmą.
„Erkinį encefalitą itin svarbu nustatyti laiku, nes net ir pasveikus gali išlikti ilgalaikiai padariniai – nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, atminties, dėmesio koncentracijos ar miego sutrikimai, kurie reikšmingai blogina žmogaus darbingumą ir gyvenimo kokybę“, – pažymi „Hila“ gydytoja I. Brežinskienė.
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuriai specifinio gydymo nėra – taikomas tik simptominis gydymas ir paciento būklės stebėjimas. Dėl šios priežasties didžiausias dėmesys skiriamas ligos prevencijai.
Efektyviausia apsauga – skiepai
Specialistė primena, kad erkės suaktyvėja vos tik orams atšilus, todėl rizika užsikrėsti atsiranda anksčiau. Gydytojos teigimu, patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Visgi svarbu žinoti, kad po skiepų imunitetas susiformuoja tik pabaigus pilną skiepijimo planą.
„Gyventojams rekomenduojame nedelsti ir laiku pasirūpinti tiek savo, tiek artimųjų apsauga nuo erkių. Skiepai nuo erkinio encefalito yra saugi ir veiksminga apsauga – jų efektyvumas siekia daugiau nei 96 proc. Pasiskiepyti geriausia ankstyvą pavasarį, dar prieš prasidedant aktyviam erkių sezonui“, – pažymi I. Brežinskienė.
Vakcinacija rekomenduojama tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Prieš skiepijimą svarbu informuoti gydytoją apie esamas ligas, alergijas ar vartojamus vaistus. Vizitą skiepui „Hila“ šeimos medicinos centre galima patogiai derinti su profilaktiniu apsilankymu pas savo šeimos gydytoją arba atvykti atskirai tik skiepui – tokiu atveju iš anksto registruotis nereikia.
Gydytoja taip pat rekomenduoja laikytis individualių apsaugos priemonių nuo erkių: leidžiant laiką gamtoje dėvėti šviesius, prie kūno priglundančius drabužius, kuo labiau pridengiančius odą, naudoti repelentus, vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės bei vaikščiojimo tarp aukštų žolių, o grįžus namo kruopščiai apžiūrėti kūną, persivilkti drabužius ir patikrinti iš lauko sugrįžusius gyvūnus. Pastebėjus nerimą keliančius signalus, būtina neatidėliojant kreiptis į gydytojus.
