Daugelis žmonių mano, kad padidėjęs cholesterolis yra tiesioginė netinkamos mitybos ar nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmė. Vis dėlto net ir laikantis sveikos gyvensenos cholesterolio rodikliai ne visada būna optimalūs – jiems įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir genetika, amžius bei kiti organizmo ypatumai.
Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas ir nerūkymas yra svarbūs tiek cholesterolio rodikliams, tiek bendrai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau gyvenimo būdo pokyčių poveikis skirtingiems žmonėms nėra vienodas.
„Vienam žmogui mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis pakeitus mitybą gali sumažėti gana reikšmingai, o kitam – pakisti tik nežymiai. Tai priklauso nuo pradinio cholesterolio lygio, genetinių ypatumų, amžiaus, medžiagų apykaitos ir kitų sveikatos būklių. Todėl padidėję cholesterolio rodikliai nebūtinai reiškia, kad žmogus gyvena nesveikai ar kažką daro netinkamai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.
Jo teigimu, padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai nesukelia nei skausmo, nei silpnumo, nei kitų aiškių simptomų. Dėl to ši būklė dažnai vadinama „tyliąja“, nes žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujagyslių sienelėse jau pamažu kaupiasi aterogeninės lipoproteinų dalelės.
„Šis procesas paprastai vyksta lėtai – daugelį metų ar net dešimtmečių. Simptomai dažniausiai atsiranda ne dėl paties padidėjusio cholesterolio, o dėl jo sukeltų pasekmių, pavyzdžiui, susiaurėjus širdies, galvos smegenų ar kojų arterijoms. Kartais pirmuoju ligos požymiu gali tapti krūtinės angina, miokardo infarktas, insultas ar protarpinis šlubavimas“, – dėsto medikas.
Lemti gali įvairūs veiksniai
Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje lemia ne tik mityba ir fizinis aktyvumas – tam įtakos gali turėti genetika, amžius, kitos sveikatos būklės bei vartojami vaistai.
„Didelę reikšmę turi genetika. Kai kurių žmonių organizmas dėl paveldėtų ypatumų yra linkęs gaminti daugiau cholesterolio arba lėčiau pašalinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) daleles iš kraujo. Dažniausiai tai lemia daugelio genų kombinacija, tačiau kartais nustatoma šeiminė hipercholesterolemija – paveldima liga, dėl kurios MTL cholesterolio koncentracija būna labai didelė jau vaikystėje ar jaunystėje“, – teigia „Antėja“ medikas.
Jis priduria, kad cholesterolio rodikliai taip pat gali keistis su amžiumi. Vyresniame amžiuje MTL cholesterolio koncentracija neretai didėja, o moterims ryškesni pokyčiai dažnai pasireiškia po menopauzės.
Be to, padidėjusį cholesterolio kiekį gali lemti ir kitos būklės ar ligos, pavyzdžiui, nepakankama skydliaukės veikla, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, lėtinė inkstų liga, kai kurios kepenų bei tulžies takų ligos.
„Įtakos gali turėti ir vartojami vaistai, todėl pirmą kartą nustačius ryškesnę dislipidemiją vertinama ne tik mityba ir gyvenimo būdas, bet ir galimos antrinės jos priežastys“, – sako E. Šivickas.
Vaistai ar gyvenimo būdo pokyčiai?
Ne kiekvienas normą viršijantis cholesterolio rodiklis automatiškai reiškia, kad reikia pradėti vartoti vaistus. Sprendimas priklauso ne tik nuo cholesterolio koncentracijos, bet ir nuo bendros širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos.
Ją vertinant atsižvelgiama į amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą, inkstų funkciją, šeiminę anamnezę, anksčiau nustatytas širdies ir kraujagyslių ligas bei ne didelio tankio cholesterolio kiekį.
„Jeigu žmogus yra jaunas, jo bendra ŠKL rizika nedidelė, o MTL cholesterolio kiekis padidėjęs nežymiai, dažniausiai pirmiausia rekomenduojama koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, mažinti kūno svorį, jei jo yra per daug, ir atsisakyti rūkymo. Po tam tikro laikotarpio atliekamas pakartotinis lipidų tyrimas ir vertinama, kaip pasikeitė rodikliai“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytojas.
Tuo tarpu medikamentinis gydymas dažniausiai reikalingas žmonėms, jau sergantiems aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga, taip pat daliai pacientų, sergančių cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga, turinčių didelę ar labai didelę apskaičiuotą ŠKL riziką, labai aukštą MTL cholesterolio kiekį arba įtariamą šeiminę hipercholesterolemiją.
Kokius tyrimus verta atlikti?
Bendras cholesterolis parodo viso kraujyje esančio cholesterolio kiekį, tačiau neatskleidžia, kokios lipoproteinų dalelės jį perneša. Todėl du žmonės, kurių bendro cholesterolio rodiklis yra vienodas, gali turėti skirtingą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pabrėžia gydytojas.
„Lipidograma leidžia įvertinti atskiras cholesterolio dalis. Svarbiausias rodiklis dažniausiai yra MTL cholesterolis, kurio perteklius kaupiasi arterijų sienelėse ir skatina aterosklerozės vystymąsi. DTL cholesterolis padeda įvertinti bendrą lipidų profilį, o padidėję trigliceridų rodikliai gali būti susiję su antsvoriu, gausiu greitųjų angliavandenių ar alkoholio vartojimu, cukriniu diabetu ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais. Taip pat gali būti apskaičiuojamas ne DTL cholesterolis, apimantis visas aterosklerozę skatinančias cholesterolį pernešančias daleles“, – dėsto E. Šivickas.
Vis dėlto lipidograma yra tik viena širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo dalių. Rezultatai vertinami kartu su žmogaus amžiumi, kraujospūdžiu, rūkymu, cukriniu diabetu, inkstų funkcija, šeimine anamneze bei jau diagnozuotomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kai kuriais neaiškiais atvejais širdies ir kraujagyslių ligų rizikai patikslinti gali būti atliekamas didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (dj-CRB) tyrimas. Vis dėlto jo rezultatai vertinami tik kartu su kitais rizikos veiksniais, nes uždegimo rodikliai gali padidėti ir dėl kitų priežasčių.
