Autorius: Karolis S.
Kaip ultravioletinė šviesa, labai jautrūs spektriniai šviesos jutikliai ir plika akimi nematomos metalo nanodalelės gali būti pritaikytos ankstyvajai vėžio diagnostikai? Į šį klausimą pasirengusi atsakyti Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjų komanda. Įsibėgėja ambicingas mokslinis projektas, kurio metu kuriamos naujos nanodalelės, įgalinančios išplėsti daug žadančio, bet pasaulyje dar retai naudojamo spektrinio metodo pritaikymo galimybes. Tai, tikimasi, leis efektyviau diagnozuoti odos vėžį. Pasak FTMC atstovų, sėkmės atveju rezultatai atneš naudos ne tik medicinoje, bet ir kitose svarbiose srityse. Ultravioletinė šviesa gali pasitarnauti? Kad geriau suprastume šią temą, pirmiausia trumpai pakalbėkime apie spektroskopiją. Tai yra nedestrukcinis (tiriamo objekto nepažeidžiantis) medžiagų tyrimo…
Žiema – metas, kai dažniau patiriame traumas ar susergame įvairiomis ligomis. Po traumos ar operacijos neretai galima gauti valstybės kompensuojamą reabilitaciją, tačiau jeigu siekiame sustiprinti organizmą ar išmokti išvengti traumų, tuo turime pasirūpinti patys. Gydytojai pastebi, kad vis daugiau gyventojų linkę rinktis mokamą reabilitaciją: jie siekia atstatyti raumenų funkcionalumą, išvengti skausmo ir sustiprinti organizmą. „Esant indikacijoms – lėtinėms ligoms, patirtoms traumoms ar kitiems nusiskundimams – siuntimą pas reabilitologą galima gauti. Tačiau profilaktiniai ar prevenciniai atvejai nėra kompensuojami, todėl daugelis mano, jog jei kompensacija nepriklauso, tai reabilitacijos ir nereikia. Tačiau tai nėra tiesa – reabilitacija naudinga ne tik atsigaunant po traumų…
Nukritus temperatūrai susiduriame su sveikatos iššūkiais: dažniau pradeda kamuoti sloga ar perštinti gerklė, padažnėja užkrečiamųjų ligų atvejų. Atšalę orai veikia ir sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis sveikatą: Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad kiekvienas vidutinės dienos temperatūros sumažėjimas 1 °C per dieną gali būti susijęs su maždaug 200 papildomų širdies priepuolių. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė dalijasi įžvalgomis, kodėl šaltuoju metų laiku suprastėja širdies sveikata, ir pateikia patarimų, kaip pasirūpinti širdies ir kraujagyslių būkle šiuo laikotarpiu. Pasak gydytojos kardiologės J. Plisienės, šaltasis sezonas padidina kardiovaskulinių įvykių riziką dėl…
Artėjantys Naujieji metai – puiki proga pradėti rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Dažnai pasižadame daugiau dėmesio skirti sportui, mitybai ar emocinei gerovei, tačiau kaip šiuos pažadus iš tiesų įgyvendinti? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė dalinasi šešiomis sveikatingumo taisyklėmis, kurios 2025-aisiais metais padės labiau rūpintis savimi. 1. Kokybiškas miegas. Miegas siejamas ne tik su kokybišku poilsiu, tačiau ir su tinkama organizmo veikla. Miegant žmogaus organizmas rūpinasi ląstelių regeneracija, imuninės sistemos stiprinimu bei uždegiminių procesų slopinimu, kaupia energijos atsargas. Miegas taip pat labai svarbus tinkamoms smegenų funkcijoms palaikyti – atminčiai, mokymuisi ir įvairių sprendimų priėmimui. Vaistininkė V. Bečelytė primena, jog…
Šilutės odontologijos implantologijos klinika (ŠOIK) – vieta, kurioje jau daugiau nei tris dešimtmečius pacientams teikiamas aukščiausios kokybės gydymas. Dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais įkurtas privatus odontologijos kabinetas šiandien tapo erdvia, Vakarų Lietuvos regione pripažinta klinika, kurios svarbiausios vertybės – profesionalumas, atsidavimas savo darbui ir ypatingas dėmesys kiekvienam pacientui – išliko nepakitusios. Kelionė įgūdžių link: Marijaus Strazdo istorija Klinikos vadovas burnos chirurgas Marijus Strazdas pasakoja, kad jo kelias į odontologiją nebuvo atsitiktinis – jį įkvėpė tėvo, gydytojo odontologo, pavyzdys. Tėvas, gavęs paskyrimą dirbti Šilutės krašte, tapo vienu pirmųjų odontologų, nepriklausomybės pradžioje pradėjusių privačią praktiką. Šis žingsnis reikalavo gan didelės drąsos –…
Dubens pilnakraujystės sindromas (DPS) – dažnas moterų sveikatos sutrikimas, galintis reikšmingai pabloginti jų savijautą ir gyvenimo kokybę. DPS sergančios moterys dažnai skundžiasi lėtiniu dubens skausmu, kurio kilmę nustatyti gana sudėtinga. Tiek tikslios diagnozės nustatymui, tiek šios problemos sprendimui dažnai prireikia kelių skirtingų specialistų įsitraukimo. Plačiau apie dubens pilnakraujystės sindromą ir šiuolaikinį jo gydymo metodą,– dubens venų embolizaciją – pasakoja Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vadovas doc. dr. Vilius Rudaitis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos intervencinis gydytojas radiologas Rokas Girčius. Kas yra dubens pilnakraujystės sindromas Pasak dr. Viliaus Rudaičio, dubens pilnakraujystės sindromas – tai lėtinis skausmas dubens…
Nuo seno žinomas posakis „grožis reikalauja aukų“ kartais tampa realybe: po įvairių grožio procedūrų gali kilti alerginių reakcijų, uždegimų ar net infekcijų. Kaip tinkamai pasinaudoti procedūrų teikiamais privalumais, kad po jų nereiktų skubėti pas sveikatos specialistus, pataria vaistininkė. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, šalutinis grožio procedūrų poveikis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: alerginės reakcijos į produktus, odos sudirginimo ar netinkamos higienos. Vaistininkė pabrėžia, jog prevencija – geriausia apsauga nuo galimų komplikacijų. Jei procedūra atliekama pas specialistą, būtina pasidomėti turimomis licencijomis, patirtimi ir kvalifikacija atlikti konkrečią procedūrą. Svarbu patikrinti atsiliepimus ne tik salono svetainėje, bet ir nepriklausomuose šaltiniuose. „Be to,…
Naujausiais Higienos instituto leidinio „Lietuvos sveikatos statistika 2023“ duomenimis, Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 asmenys – tai 5 879 asmenimis (14,6 proc.) mažiau negu 2022 metais. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje, sudarančia 52,1 proc. visų mirties atvejų, 2023 m. mirtingumas nuo išeminių širdies ligų, palyginti su 2015 m., sumažėjo beveik dukart, taip pat stebimas ir mirtingumo nuo cerebovaskulinių ligų (insulto) mažėjimas. Prieš 10 metų Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos pirmavo Europoje ir Europos vidurkį pralenkė 4,4 karto. O 2023 m. pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Europoje Lietuva – jau 4-oje vietoje:…
Rudeninis šaltukas mūsų rankoms yra ypač pavojingas – nedėvint pirštinių ir tinkamai neprižiūrint rankų odos, ji ne tik parausta, išsausėja ir atsiveria žaizdelės, bet galimi ir daug rimtesni pažeidimai, kurių paprastas kremas neįveiks. Specialistės papasakojo, kaip tinkamai prižiūrėti rankas šaltuoju laikotarpiu, kaip išsirinkti gerą kremą, kokių produktų geriau vengti ir kokiems žmonėms nė minutės lauke negalima praleisti be pirštinių. „Šaltasis periodas išsiskiria tuo, kad rankoms reikalinga papildoma priežiūra. Daugybė žmonių Lietuvoje skundžiasi šalčio alergija – jei ilgiau pabūna lauke, rankos ima skeldėti ir sausėti. Kai tik atšąla oras, turime mūvėti pirštines ir į rankų priežiūros rutiną įtraukti kremus. Patarčiau turėti…
Netrukus po vasaros atostogų sugūžės į mokslus sugrįžę studentai. Įsivažiavus į paskaitų, seminarų bei atsiskaitymų ritmą, neretai nuošalyje lieka sveikatai palankios mitybos režimas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad studentų jaučiamas nuolatinis nuovargis, mieguistumas, dėmesio sukaupimo problemos – tai vieni iš požymių, signalizuojančių apie maistinių medžiagų trūkumą. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė teigia, kad net ir skubantys studentai gali palaikyti sveikatai palankios mitybos režimą, rinkdamiesi iš produktų, pažymėtų „Rinkis sveikiau“ etikete. O maisto technologai kviečia studentus planuoti valgį iš anksto bei pasigaminti taupių, lengvai paruošiamų, bet maistingų sumuštinių, puikiai tiksiančių įsidėti į pietų dėžutę. Vien sveikatai palankios…