Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) perspėja, kad šių specialistų trūkumas tampa vis ryškesnis. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai tikisi, kad į šią situaciją dėmesį atkreips ir naujoji sveikatos apsaugos ministrė.
Šiuo metu galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, tačiau Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė perspėja, kad vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, norint suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas visoje šalyje, tampa vis akivaizdesnis.
„Nors bendras jų skaičius ir atrodo nemažas, labai dažnai užmirštama, kad vaistininkai dirba ne tik vaistinėse, bet ir su farmacijos klausimais susijusiose valstybinėse institucijose, vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir pan. Tad nors didžioji dalis jų ir dirba vaistinėse, šiuo metu jose trūksta bent kelių šimtų vaistininkų – neskaičiuojant dar maždaug 400, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie, nors dar dirba, bet kada gali išeiti į pensiją“, – pasakoja K. Nemaniūtė-Gagė.
LVA vadovė priduria, kad iš viso per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Tad net jei kasmet būsimųjų farmacijos specialistų gretas papildytų po maždaug 100 studentų, vaistininkų trūkumas rinkoje tik didės. K. Nemaniūtė-Gagė apgailestauja, kad, nors apie šią problemą kalbama jau ne vienerius metus, pakankamo dėmesio jai vis dar neskiriama.
„Labai norisi tikėti, kad į mūsų pagalbos šauksmą įsiklausys naujoji sveikatos apsaugos ministrė – jos dėmesys šiai problemai būtų labai sveikintinas. Turėtų būti bendras tikslas kartu su kitomis ministerijomis padidinti valstybės finansuojamų vietų vaistininkams parengti. Ypač tokiu metu, kai, pavyzdžiui, vienintelė Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia. Belieka viltis, kad toks sprendimas buvo laikinas ir šių metų rudenį farmakotechnikos studijų programa bus atnaujinta“, – viliasi LVA vadovė.
Po studijų įsidarbina praktiškai visi
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prodekanas, prof. Valdas Jakštas pastebi, kad vaistininkai darbo rinkoje išlieka labai paklausūs – baigusiųjų farmacijos studijas įsidarbinimo procentas per artimiausius 12 mėnesių po studijų siekia net 98 proc.
„Šiuos specialistus graibsto ne tik vaistinės, bet ir verslo įmonės, šalies farmacijos reguliavimo institucijos ar netgi Europos vaistų agentūra“, – vardija V. Jakštas.
Jo teigimu, tokį aukštą farmacijos studijų absolventų įsidarbinimo lygį lemia tiek jų trūkumas, tiek labai plati vaistininkų veikla.
„Daug licencijas turinčių vaistininkų dirba vaistų gamintojų atstovybėse, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje, siekdami mokslinės karjeros lieka dirbti akademinėse įstaigose, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose, taip pat įsitraukia į įvairių tarptautinių struktūrų veiklą“, – pasakoja profesorius.
Pasak V. Jakšto, mūsų šalies vaistininkai turi visas reikalingas kvalifikacijas, gebėjimus bei žinias, kad ateityje galėtų teikti pacientams ir daugiau paslaugų – pavyzdžiui, vaistinėse skiepyti įvairesnėmis vakcinomis, suleisti injekcinius vaistus ar teikti kitas su nedidelėmis sveikatos problemomis bei savigydos valdymu susijusias paslaugas.
„Vaistininkų vaidmuo ateityje turėtų stiprėti ir dėl senstančios visuomenės bei didelių eilių pas gydytojus specialistus. Vaistininkas galėtų tapti tarpiniu variantu tarp gydytojo ir paciento. Dalyje Europos Sąjungos šalių tai jau įprasta praktika, tad ir Lietuva turėtų eiti šia kryptimi“, – mano profesorius.
Reikia didesnio valstybės dėmesio
LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pastebi, jog pastaraisiais metais augo vaistininkų atlyginimai – pavyzdžiui, 2024-aisiais, palyginti su 2023 m., jis išaugo beveik trečdaliu. Svarbu, kad auga ne tik specialistų atlyginimai, bet ir šių profesijų prestižas – visų pirma dėl to, kad daugėja jų atliekamų funkcijų: pavyzdžiui, tikimasi, kad jau šiais metais vaistininkai galės ne tik išduoti vaistus pagal receptus, bet ir receptus pratęsti. LVA vadovė pažymėjo, kad vaistininkus džiugina tai, jog Vyriausybės programoje skirtas nemažas dėmesys vaistininkystei, kalbama apie farmacinės rūpybos plėtrą, vaistininkų įsitraukimą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Ilgai tuos pačius vaistus vartojantys pacientai, gydytojui leidus, turėtų galimybę receptą prasitęsti tiesiog vaistinėje ir jam nebereikėtų dėl to vėl eiti pas gydytoją. Išvengus sudėtingo biurokratinio proceso, ši paslauga, beje, jau veikianti 19-oje Europos Sąjungos valstybių, būtų tikrai paklausi ir Lietuvoje. Be to, vaistininkai jau dabar teikia ir kitas farmacines paslaugas: konsultuoja pacientus rūpimais sveikatos klausimais, paaiškina apie vaistų suderinamumą ir vartojimą, vykdo vakcinaciją, gamina vaistus, bendradarbiauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais“, – vardija LVA vadovė.
Jos nuomone, kadangi ateityje vaistininko funkcijos turėtų dar labiau išaugti, tai, kartu su didžiule konkurencija tarp potencialių darbdavių, turėtų dar labiau didinti šios profesijos patrauklumą.
„Atsižvelgiant į tai, kad senstančiai Lietuvos visuomenei vis labiau reikia sklandžiai, greitai ir paprastai pasiekiamų farmacinių bei farmacinės rūpybos paslaugų, labai svarbu, kad tinkamą dėmesį šiai sričiai skirtų ir naujoji vyriausybė. Pavyzdžiui, didintų valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, taip dar labiau augindama šios profesijos patrauklumą ir svariai prisidėdama prie to, kad Lietuvoje nepritrūks vaistininkų, o mūsų šalies gyventojai turėtų galimybę operatyviai ir patogiai įsigyti jiems reikalingų vaistų ir gauti kitas vaistinėse teigiamas paslaugas“, – apibendrina K. Nemaniūtė-Gagė.
