Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.
2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc. Vilniaus, 54 proc. Kauno, 60 proc. Klaipėdos, po 63 proc. Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Pastebėta, kad didmiesčiuose per metus vaistų suvartojimas išaugo 10-16 procentų.
„Natūralu, jog didžiausi vaistų įsigijimo rodikliai pasiekti miestuose, kuriuose yra didesnis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, Tauragėje – 69 proc., Šilutėje – 68 proc., Elektrėnuose – 67 proc. gyventojų. Mažiausi rodikliai pastebimi tose savivaldybėse, kuriose mažesnis gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, Neringoje – 41 proc., Rietave – 43 proc.“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
VLK atlikti skaičiavimai rodo, jog pernai už kompensuojamuosius vaistus vienam gyventojui per metus atiteko apie 380 eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Patys gyventojai primokėdavo apie 16 eurų, o tuo atveju, kai paciento priemoka buvo padengiama valstybės biudžeto lėšomis, už vieną gyventoją vidutiniškai sumokėta apie 56 eurus priemokų. Iš viso praeitais metais priemokos buvo padengtos 341 tūkst., t. y. 28 proc. kompensuojamuosius vaistus vartojančių pacientų.
Vaistinėse parduodami skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamieji vaistai. Už juos gyventojų sumokamos priemokos gali labai skirtis – kai kurių net dvigubai. Todėl pirmiausia vaistininkas kiekvienam pacientui privalo monitoriuje parodyti visus pagal išrašytą receptą tinkamus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų kompensuojamuosius vaistus ar MPP. Taip pat kiekvieno jų kainas ir priemokas. Vaistai, už kuriuos primokėti reikia mažiausiai, visuomet monitoriuje parodomi aukščiausiai – pirmoje eilutėje. Jei reikiamo vaisto ar MPP su mažiausia priemoka vaistinė tądien neturi, vaistininkas jį privalo pasiūlyti užsakyti ir pristatyti į vaistinę mieste per 2, o kaime per 4 dienas.
„Jei pacientai vaistinėse rinktųsi vaistus su mažiausia priemoka, ne tik būtų taupomos pacientų namų ūkių išlaidos, bet ir racionaliau naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kuriomis padengiamos pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Svarbu paminėti, kad nuo šių metų liepos 1-osios valstybės biudžeto lėšomis bus dengiamos priemokos ir tų pacientų, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus nustatyto dydžio priemokų krepšelį, vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šie pacientai vaistinėje priemokų mokėti neturės“, – atkreipia dėmesį I. Medžiaušaitė.
VLK primena, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visiems 75 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat neįgaliesiems ir pensininkams, jeigu jų pajamos užpraeitą mėnesį buvo mažesnės nei 100 proc. einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 354 eurus, priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir MPP mokėti nereikia.
