Autorius: Karolis S.
Kasmet rudens pradžia daugeliui žmonių tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai bei išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, kas slypi už šios būsenos ir kokie sprendimai gali padėti lengviau įveikti pokyčių laikotarpį. Medicinos psichologė, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė sako, kad patiriant nerimą, žmogų lydi nepatogi emocinė būsena, vidinis nesaugumo jausmas, gali atsirasti mintys apie galimas nesėkmes, nežinomybę ateityje. „Žmonės neretai pradeda galvoti, kad nespės įvykdyti užduočių, padarys klaidų ar sulauks neigiamo kitų vertinimo.…
Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso. Kodėl šiandien kepenų ligos tampa viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų ir ką galime padaryti, kad šis organas išliktų sveikas, pasakoja „Aconitum“ konsultuojanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė. Sergamumo rodikliai nuolat auga Sergamumas…
Galvodami apie sveiką mitybą, dažniausiai rūpinamės vitaminais, mineralais ar pakankamu baltymų kiekiu. Tačiau iš tiesų vienas svarbiausių raktų į gerą savijautą slepiasi paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose. Skaidulos – tarsi nematomas mūsų mitybos herojus, apie kurį prisimename tik tada, kai norime numesti kelis kilogramus ir sulieknėti. Tačiau jos yra ne tik svorio metimo pagalbininkės – jų vaidmuo kur kas platesnis ir svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Skaidulos kasdien tyliai dirba savo darbą, tačiau būtent jos gali lemti, ar jaučiamės lengvi, energingi ir pasiruošę dienos iššūkiams. Dar svarbiau tai, kad jų reikia ne tik suaugusiesiems – skaidulos yra būtinos jau nuo pat…
Fizinis aktyvumas yra esminė sveiko gyvenimo dalis tačiau ne visada turime galimybę lankyti sporto klubus ar bėgioti lauke. Kai laikas yra prabanga, o oro sąlygos dažnai verčia mus keisti planus, aerobiniai pratimai namuose tampa ne tik patogiu, bet ir gyvybiškai svarbiu sprendimu. Būtent dėl šios priežasties namų treniruokliai, o ypač dviratis treniruoklis, tapo itin populiarūs tarp tų, kurie siekia išlaikyti optimalų kūno svorį, sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo funkciją bei, kas ypač svarbu, imuninę sistemą. Lietuvių pirkėjai vis dažniau renkasi patogų elektroninės prekybos būdą, kuris leidžia palyginti įvairius modelius ir pasirinkti tinkamiausią sporto įrangą tiesiog neišeinant iš namų. Šis…
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį. „Slogi nuotaika pirmadieniais, po atostogų – įprastas reiškinys. Šis jausmas dažnai atsiranda dėl perėjimo iš poilsio režimo į atsakomybėmis apkrautą darbo savaitę. Tačiau jei nuotaikos kritimas tampa nuolatiniu, jį lydi nerimas, nemiga,…
Šią vasarą lietuviški orai šiluma taip ir nelepino – buvo vos keli karštesni savaitgaliai, o jau atėjo metas pasitikti rudenį. Nenuostabu, kad daugelis ima dairytis į keliones svetur, kur garantuotas ne tik geras oras, bet ir komfortas. Turkija, Graikija, Egiptas – vienos labiausiai mūsų tautiečių pamėgtų atostogų krypčių, viliojančios patogiais „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais. Tačiau, pasak profesorės, gydytojos kardiologės Vilmos Dženkevičiūtės, būtent toks atostogų modelis kartais tampa tikrais sveikatos spąstais. Specialistė atkreipia dėmesį, kad ilgi skrydžiai, ypač trunkantys 4 valandas ar daugiau, gali būti sudėtingi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. „Tokie skrydžiai sukuria unikalią „trijų veiksnių“ (vadinamosios Virchovo triados) aplinką,…
Daugelis yra pastebėję, kad vos atvėsus orui rudenį itin greitai „prikimba“ peršalimo ligos, dažniau jaučiamas nuovargis, mieguistumas. Suprastėjusią savijautą šiuo metu neretai lemia nusilpęs imunitetas. Jį sustiprinti galima natūraliais būdais, taip pat vartojant papildus ir vitaminus. Vis dėlto medikai pastebi, kad imuniteto atstatymui neretai pasirenkami ir netinkami metodai. „Per vasarą organizmas dažnai išderinamas dėl mitybos režimo nesilaikymo, mat vartojame mažiau sveikatai palankaus maisto, daugiau alkoholio, valgome nereguliariai. Šiuo metu taip pat mažiau ar nekokybiškai miegame. Be to, vasarą organizmas gali netekti elektrolitų, mikroelementų ir vitaminų, kurie yra būtini imuninei sistemai palaikyti“, – sako Eglė Vaišvilaitė, sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos…
Ar kada susimąstėte, kiek kartų per dieną valgote mėsą? Tyrimai rodo, kad lietuviai ja mėgaujasi net kelis kartus per dieną, o vienas žmogus per metus jos suvartoja apie 104 kilogramus. Į šį faktą augalinio pikniko diskusijoje dėmesį atkreipė „Garden Gourmet“ prekių ženklo ambasadorė Vilma Kapočienė. Ekspertai praėjusį penktadienį Kūdrų parke susirinkusius vilniečius skatino pažvelgti į maistą kitaip – kaip į galimybę suderinti malonumą, sveikatą ir atsakomybę už planetą. „Kodėl mūsų mitybos įpročiai kartais nesutampa su sveikatai palankiais pasirinkimais?“ – tokia tema V. Kapočienė keitėsi nuomonėmis su kitomis savo srities žinovėmis. Tarp jų – KTU sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, sveikatos psichologė,…
Tyrimai rodo, kad net 60–80 proc. apsilankymų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gali būti susiję su stresu. Kai stresas tampa lėtinis, organizmas nuolat gamina kortizolį – hormoną, kuris silpnina imuninę sistemą, skatina uždegiminius procesus ir didina įvairių ligų riziką. Kokie nepastebimi ženklai gali signalizuoti, kad mūsų kūnas jau kenčia nuo ilgalaikės įtampos? Ir kaip išmaniosios technologijos gali padėti juos laiku atpažinti? Streso simptomai, kurių nevalia ignoruoti Galvos skausmai ir nemiga – vieni dažniausių, tačiau dažnai nuvertinamų streso simptomų. Miego trūkumas yra klastingas priešas – jis ne tik mažina mūsų gebėjimą susikaupti ir atlikti kasdienes užduotis, bet ir dar labiau skatina streso hormonų…
Jaustis emociškai prislėgtam ar fiziškai išsekusiam vasaros pabaigoje, jau pasibaigus atostogoms yra gana dažnas ir iš dalies natūralus reiškinys. Tai susiję su pereinamuoju laikotarpiu, kuriam organizmas turi prisitaikyti. Vis dėlto nuovargis ir prasta nuotaika gali būti susiję ir su vitaminų, svarbių maistinių medžiagų trūkumu. Keičiantis dienos trukmei, vidinis biologinis laikrodis patiria stresą – tai gali pasireikšti emociniu diskomfortu, sumažėjusiu darbingumu ar bendru nuovargiu. Trumpėjančios dienos rugpjūčio pabaigoje veikia mūsų biologinį laikrodį – mažėjanti natūralios šviesos trukmė keičia melatonino ir serotonino pusiausvyrą, o tai gali lemti nuotaikų svyravimus, energijos trūkumą ir miego ritmo sutrikimus. „Per vasarą organizmas prisitaiko prie ilgesnių dienų…