Author: Lukas
Įvairūs tyrimai rodo, jog optimizmas ir pozityvus požiūris į mus supančią aplinką turi teigiamo poveikio emocinei ir fizinei sveikatai − patiriant mažiau streso, atitinkamai stiprinamas žmogaus imunitetas. Ekspertai pabrėžia, jog reguliari optimizmo praktika gali padėti ne tik jaustis laimingesniems, bet ir mažiau sirgti bei geriau susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Kasmet minima tarptautinė optimisto diena (vasario 27 d.), siekia skatinti pozityvų požiūrį ir primena apie optimizmo naudą kasdieniame gyvenime. Pozityvios mintys – įgūdis, kurį reikia lavinti Pozityviosios psichologijos judėjimas atsirado XX a. pabaigoje, vadovaujant šios krypties pradininkui Martinui Seligmanui. Jis tyrė laimę, dėkingumą, optimizmą ir gerovę, kaip veiksnius, gerinančius žmogaus…
Nepriklausomai nuo diagnozės Lietuvoje pacientams, sergantiems tiek dažnomis, tiek retomis ar labai retomis ligomis, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, 2018–2024 m. labai retomis ligomis sergančių pacientų, gavusių gydymą, skaičius nuosekliai augo. Praeitais metais jis pasiekė 386 – beveik pusantro karto daugiau nei 2018 m. Šį augimą lėmė gerėjanti diagnostika, platesnės gydymo galimybės ir didėjantis finansavimas, kuris leidžia pacientams lengviau gauti kompensuojamą gydymą. Kaip organizuojamas retų ir labai retų ligų gydymas ir kaip pacientai gali gauti reikalingus vaistus? Kas yra retos ir labai retos ligos?…
Ponia Birutė, sutikusi pasidalyti savo ligos istorija, sako, jog yra nusivylusi dėl negerėjančio žmonių sąmoningumo: jie tikrai nepasidarė sąmoningesni ir profilaktiškai nesitikrina. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas teigia, jog tik profilaktika gali pagelbėti storosios žarnos vėžį nustatyti anksti ir sėkmingai jį gydyti. „Nuolatos, o kovą – kolorektalinio vėžio žinomumo mėnesį – ypač intensyviai raginame gyventojus dalyvauti patikros programoje, juk taip nesunku pasidaryti testą ir žinoti, jog šiuo požiūriu esi sveikas. O jeigu randami pakitimai storojoje žarnoje ir nustatoma ankstyvųjų stadijų liga, turime visas galimybes žmogų pagydyti“, – sako specialistas. Ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos…
2024 metais Lietuvos sanatorijose ir reabilitacijos centruose apsilankė net 290 tūkstančių klientų, tai 16% daugiau nei prieš metus. Taip pat fiksuotas įspūdingas praleistų nakvynių skaičiaus augimas – net 21%, pasiekęs beveik 1,5 milijono nakvynių, skelbia Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija. Vidutinė apsistojimo trukmė pailgėjo nuo 4,8 iki 5 parų. „Praėjusius metus mūsų asociacijos nariai gali laikyti itin sėkmingais: augo klientų srautai, ilgėjo apsistojimo trukmė, – komentavo asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič. – Analizuojame tris pagrindinius segmentus: PSDF finansuojamą medicininę reabilitaciją, komercinius klientus iš Lietuvos bei iš užsienio. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad kiekvienas segmentas keitėsi skirtingai.“ Lietuvių domėjimasis sanatorijomis…
Maudynės žiemą tampa vis populiaresnės – kiekvieną savaitgalį ežerų pakrantės nusėtos būriais sveikuolių, kurių negąsdina atšiaurios sąlygos, o socialiniai tinklai mirga nuo filmukų, vaizduojančių tokių maudynių akimirkas. Visa tai stebint, neretam kirbteli mintis: gal ir man reikėtų pabandyti? Specialistai atsakė į klausimą, ar maudytis žiemą iš tiesų yra sveika, papasakojo, kaip paruošti savo kūną tokiam išbandymui, ir atskleidė, kokiems žmonėms apie maudynes šaltyje geriau net nesvarstyti. Reikia įvertinti savo sveikatos rezervą „Maudynės šaltame vandenyje gali būti puiki grūdinimosi forma, kuri padeda stiprinti imuninę sistemą, mažina susikaupusį stresą bei įtampą, stiprina kūną, gerina kraujo cirkuliaciją bei kūno atsaką esant ekstremalioms sąlygoms.…
Lietuvos moksleivių sveikatos būklę beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo stebintis profesorius Arūnas Emeljanovas perspėja, kad jaunų žmonių sveikata prastėja. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, vis daugiau jaunuolių patiria stresą, dažniau susiduria su fizinio pajėgumo bei kitomis sveikatos problemomis. Pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvos moksleivių sveikatos būklę tiriantis prof. dr. A. Emeljanovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu tik maždaug trečdalis Lietuvos mokinių laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų – kasdien bent 60 min. skirti vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniam aktyvumui. „Visų pirma, fizinio aktyvumo trūkumas ryškėja susisiekimo ir mobilumo prasme. Užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, jaunuoliai iš taško A į tašką B…
Gimdos kaklelio vėžys patenka į piktybinių navikų, kuriais dažniausiai serga moterys Lietuvoje, penketuką. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, šalyje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau nei 200. Kuo onkologinės ligos stadija labiau pažengusi, tuo tikimybė išgyventi ir gyventi pilnavertį gyvenimą yra mažesnė, o skaudžiausia tokią žinią pranešti moterims, nesulaukusioms net trisdešimtmečio, teigia gydytojai. „Kiekvieną kartą, kai reikia pranešti vėžio diagnozę, yra be galo sunku. Kaip pasakyti liūdną žinią mokomės įvairiuose kursuose, tačiau mano praktika rodo, kad vieno šablono tiesiog nėra, kad ir kokius protingus sakinius psichologai mums įdėtų į burną. Labai gerai pamenu, kai skyriuje gydėme…
Nepaisant to, kad kontraceptinės spiralės pagal populiarumą užima antrą vietą po geriamųjų kontraceptikų, jas lydi daugybė mitų. Vienos moterys baiminasi svetimkūnio gimtoje, kitos – šalutinių poveikių. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė sako, kad mitai gimsta iš nežinojimo, ir pasakoja, kaip veikia ir kokioms moterims tinka hormoninė spiralė. „Kontraceptinės spiralės skirstomos į hormonines ir nehormonines. Negimdžiusioms moterims skirtos hormoninės spiralės, kurios galioja trejus arba penkerius metus. Gimdžiusioms moterims – abiejų rūšių 3,5 arba 8 metų laikotarpiui. Kuri iš jų geriausiai tinka moteriai, sprendžiama individualių konsultacijų su gydytoju akušeriu-ginekologu metu, atsižvelgiant į poreikius, gyvenimo planus“, –…
Ikimokyklinio amžiaus vaikų peršalimo ligos – nemažas galvos skausmas dirbantiems tėvams. Be to, kad šaltuoju sezonu siaučiantys virusai išvargina vaikus, atžalų susirgimai sujaukia ir tėvų kasdienę bei darbinę rutiną, versdami juos imti nedarbingumo pažymėjimus bei skirti mažiau laiko darbinėms užduotims. Kaip į ligų liūną įklimpusiems tėvams emociškai nepalūžti ir palengvinti nuolat sergančių vaikų rutiną, patarimais dalijasi specialistės. Pasak „BENU“ vaistininkės Ingos Norkienės, žindomas kūdikis iki 6 mėnesių gauna imuninę ir pasyvią apsaugą iš mamos, o nuo 6 mėnesių kūdikio imuninė sistema pradeda tapti savarankiška. Tam, kad ji būtų stipri, vaikas turi susidurti su aplinkoje cirkuliuojančiais mikroorganizmais. „Tik šis susipažinimas dažnai…
Vasaris Anželos gyvenime visada buvo ir bus išskirtinis mėnuo. Vasario 7-ąją ji kasmet švenčia mamos gimtadienį, o vasario 17-ąją – savąjį. Tačiau nuo šiol mamos gimtadienis jai taps dar ypatingesnis – tą dieną ji sulaukė likimo dovanos, apie kurią svajojo beveik trejus metus. Vasario 7-oji dabar taps jos antruoju gimtadieniu – diena, kai jai buvo persodintas inkstas ir atsivertė naujas gyvenimo lapas. Šią vasario 17-ąją savąjį gimtadienį, pirmą kartą po daugelio metų, minėjo be dializių, su dėkingumu, ir svajonėmis apie keliones. Vasarį ir Lietuva turi net keletą svarbių minėtinų datų: vasario 16-oji – Nepriklausomybės diena ir vasario 18-oji – organų…