Autorius: Karolis S.
Kad ir ką sau prisižadėtume prieš sėsdami prie šventinio stalo, dažniausiai šventiniu laikotarpiu suvalgome daugiau nei įprasta, ragaujame tarpusavyje ne itin suderinamus patiekalus. Maistu per šventes mėgaujamės ne skatinami alkio jausmo, o dėl emocijų bei ilgo sėdėjimo prie vaišių stalo. Medikai pažymi, kad per šventes ypač svarbu atskirti tikrą alkį nuo emocinio valgymo ir patiekalais mėgautis nepakenkiant sveikatai. „Persivalgymas šventiniu laikotarpiu – labai dažnas reiškinys. Gydytojos teigimu, pirmiausia nukenčia virškinimo sistema: žmogus gali jausti sunkumą pavalgius, pilvo pūtimą, rūgštingumą ar mieguistumą , nes organizmui sunku vienu metu apdoroti didelį maisto kiekį. Po riebių ar gausių patiekalų dažniau sumažėja energijos lygis…
Žiema Lietuvoje kasmet atneša ne tik sniegą ir šventes, bet ir neišvengiamą traumų bangą. Per kelis slidaus sezono mėnesius iki trečdalio visų greitosios pagalbos iškvietimų miestuose būna susiję su griuvimais, o ligoninių priėmimo skyriuose pacientų srautas išauga vidutiniškai 20–40 proc. Medikai pastebi, kad neretai susitrenkę žmonės į gydytojus kreiptis delsia, tačiau kai kuriais atvejais tais daryti yra būtina. „Dirbdamas ortopedu traumatologu, kasmet stebiu tą patį ciklą: vos tik termometro stulpelis nukrenta žemiau nulio, prasideda raiščių, riešų, čiurnų, kelių ir klubų lūžių sezonas“, – sako „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centro ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas. Kodėl žiemą traumų daugėja? Įvairių traumų priežastis…
Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia jau ne vienerius metus, moterų dalyvavimas joje vis dar nepakankamas. Ankstyva diagnostika ir reguliarus patikrinimas yra kertiniai žingsniai siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Deja, nemažai moterų dar nepakankamai žino apie kolposkopijos ir biopsijos naudą, pastebi medikai. Kolposkopija – neatsiejama ginekologo darbo dalis, skirta nustatyti, tirti ir gydyti gimdos kaklelio patologijas. Esant ląstelių pakitimams arba tęsiantis ŽPV infekcijai būtinas detalesnis gimdos kaklelio ląstelių įvertinimas. Kolposkopo pagalba vertinami gimdos kaklelio pokyčiai, o esant indikacijoms – atliekama gimdos kaklelio biopsija. „Tai specialus į mikroskopą panašus medicininis prietaisas, kuris padidina matomą vaizdą ir leidžia detaliai apžiūrėti gimdos…
Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones. Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar…
Pastaraisiais metais žiemos maudynės tapo tikra mada – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena, kad ekstremalus šalčio poveikis tinka toli gražu ne visiems. Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas „šalčio šoku“. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės. „Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, ši…
Neseniai paskelbtais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė 37 453 asmenys, gimė 19 086 kūdikiai, o vidutinė gyvenimo trukmė padidėjo iki 77,46 metų. Nors kraujotakos sistemos ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ir sudaro 50,8 proc. mirties atvejų, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto jau kurį laiką stabiliai mažėja. Pasak prof. Jelenos Čelutkienės, tai rodo, kad kompleksinės pastangos sveikatos priežiūros srityje duoda apčiuopiamų rezultatų. 2024 m. kraujotakos sistemos ligos tapo 56,8 proc. moterų ir 44,6 proc. vyrų mirties priežastimi, daugiausia tai buvo išeminė širdies liga (59,7 proc.) ir cerebrovaskulinės ligos (21,9 proc.). Specialistės teigimu, svarbu žiūrėti ne į absoliutų mirusiųjų skaičių, kuris susijęs su dėl…
Šį šeštadienį Vilniuje esančiame prekybos centre „Akropolis“ vyko atvira diskusijų su ekspertais serija „Ką būčiau norėjęs žinoti, būdamas jaunesnis“. Renginio idėja kilo dėl nerimą keliančių statistinių duomenų: 92 proc. žmonių mano, kad odos išvaizda yra svarbi jų savęs suvokimui, o 74 proc. jaučia spaudimą dėl vyraujančių grožio standartų. Tuo pačiu metu beveik pusė suaugusiųjų Europoje kasmet susiduria su dermatologinėmis problemomis. Pirmieji procesai prasideda jau 25-erių Renginys vyko trumpų pokalbių forma, leidžiant visiems susidomėjusiems lankytojams užduoti klausimus ekspertams – viešai arba per programėlę. Diskusijoje dalyvavo dermatologė Valentina Rimkienė, mitybos specialistas Edvardas Grišinas, psichologė Monika Savičė ir nuomonės formuotoja Ingrida Martinkėnaitė. Ekspertai…
Nors šiuolaikinis vyras siekia būti stiprus, atsakingas ir sėkmingas, būtent šie siekiai neretai tampa priežastimi, kodėl sveikata nustumiama į antrą planą. Darbas, įtampa, nuovargis, laiko trūkumas ir stereotipai, kad „vyras turi ištverti“, lemia, jog daugelis nesikreipia į gydytojus net tuomet, kai jaučia aiškius simptomus. Profilaktiniai tyrimai, sveikos gyvensenos įpročiai ir emocinė pusiausvyra dažnai atrodo kaip papildomi rūpesčiai, tačiau iš tiesų jie yra investicija į gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Rokas Kireilis sako, kad vyrai dažnai tikina neturintys laiko pasitikrinti sveikatą ir pamiršta, kad laiku atlikti tyrimai ar dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti anksti diagnozuoti ligas…
Organizmo medžiagų apykaita lemia energijos gamybą ir tinkamą kūno funkcijų veikimą. Ji daro įtaką ne tik svorio pokyčiams, bet ir bendrai sveikatai: reguliuoja, kaip organizmas naudoja ir kaupia riebalus, baltymus bei angliavandenius. Nors metabolizmas iš dalies priklauso nuo genetikos ir negali būti visiškai kontroliuojamas valios pastangomis, jam vis dėlto įtaką padaryti įmanoma. Medžiagų apykaita (metabolizmas) – tai procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija, reikalinga kūno veiklai. Ji veikia kaip variklis – net ramybės būsenoje sudeginama dalis kalorijų. Riebalų apykaita, arba lipidų metabolizmas, yra šio proceso dalis, užtikrinanti energijos gamybą ir riebalų atsargų kaupimą. Riebalai organizmui būtini – jie suteikia…
Lapkričio 22 d. Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ vyks atvira diskusija, skirta odos sveikatai – „Ką būčiau norėjęs žinoti, būdamas jaunesnis“. „Tai bus trumpų pokalbių su ekspertais serija apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai ir pasirinkimai veikia odos sveikatą, energijos lygį bei bendrą savijautą. Kviečiame visus prisijungti, sužinoti kažką naujo ir užduoti klausimus mitybos specialistui, psichologei, dermatologei ir nuomonės formuotojoms, kurie pasidalins savo patirtimi“, – sako renginio organizatorė, „Eucerin“ verslo padalinio Baltijos šalyse vadovė Jurgita Černiauskaitė-Makarenko. Opi problema Nepriklausomi tyrimai rodo, kad net 92 proc. žmonių pripažįsta, jog jų odos išvaizda yra svarbi jų bendrai savijautai. Be to, 74 proc. sako…