Autorius: Lukas G.
Rytoj į darbą. Šie trys žodžiai, regis, neturėtų reikšti nieko baisaus. Tačiau sekmadienio vakarą jie neretai pasiglemžia visą savaitgalio malonumą ir paverčia likusį laiką sunkiu sloguliu. Nors savaitgaliai skirti poilsiui, sekmadienio popietei įpusėjus daugelio mintys pradeda suktis apie neatsakytus laiškus, ateinančios savaitės susitikimus ir darbus. Šis reiškinys turi net savo pavadinimą – „Sekmadienio sindromas“ (angl. „Sunday Scaries“ arba „Sunday Blues“). Tad, kas iš tiesų slypi už sekmadieninio streso ir kaip jį įveikti? Patarimais dalijasi su „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė. Nerimas nepriklauso nuo darbo pobūdžio Kaip aiškina gydytoja V. Ligeikaitė, „sekmadienio sindromas“ – tai neurotinė reakcija į nenumaldomai…
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja. Kofeinas – tai natūrali medžiaga, veikianti mūsų organizmą kaip stimuliatorius. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ kardiologė Gabija Matuzevičienė teigia, kad jis veikia širdį, blokuodamas adenozino receptorius. Jų blokavimas didina elektrinį širdies miocitų jaudrumą, taip pat elektrinį laidumą ir didina širdies susitraukimų dažnį. Tai reiškia, kad širdis plaka dažniau ir gali lengviau atsirasti permušimų. Išgėrus kavos, ypač jei organizmas prie…
Mitybos įpročiai Lietuvoje rodo aiškią tendenciją – riebios žuvies vartojama nepakankamai, o omega-3 riebalų rūgščių trūkumas tampa nematoma, bet rizikinga problema. Ką reikėtų žinoti apie šių riebalų rūgščių poveikį sveikatai, aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. Rimantas Stukas. Specifinių požymių, rodančių omega-3 trūkumą, dažnai nepajuntama. Tačiau netiesioginiai signalai – padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nervų sistemos jautrumas, emocijų svyravimai – gali rodyti šių riebalų rūgščių nepakankamumą organizme. Anot prof. R. Stuko, paprasčiausias būdas tai įvertinti – pažvelgti į savo mitybą. „Jeigu mityba būtų subalansuota ir atitiktų sveikos mitybos principus, net ir mažesnis omega-3 suvartojimas nebūtų…
Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2023 m. duomenimis, su šia liga gyvena apie 1,28 mlrd. 30–79 metų žmonių visame pasaulyje. Dar labiau neramina tai, kad apie 46 proc. jų net nežino, jog serga. Būtent todėl hipertenzija dar vadinama tyliąja žudike – ji ilgą laiką nepasireiškia jokiais akivaizdžiais simptomais ir tyliai žaloja organizmą. Apie klaidingus įsitikinimus ir tiesas, susijusias su šia liga, pasakoja Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė, kardiologė prof. Sigita Glaveckaitė. 1. Aukštas kraujospūdis nėra didelė problema. Netiesa. Pasak gydytojos kardiologės, tai – rimta ir dažnai nuvertinama liga. Ilgalaikė hipertenzija sukelia organų-taikinių pažeidimus ir galiausiai…
Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis – tai viena skaudžiausių, bet dažnai ignoruojamų šalies sveikatos sistemos realijų. Ekspertai sako: nors mirtingumas išlieka didelis, situacija gali keistis, jei daugiau dėmesio skirsime prevencijai, sveikam gyvenimo būdui ir reguliarų tikrinimąsi laikysime ne išimtimi, o įpročiu. Remiantis Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausiai gyvybių Lietuvoje – su jomis siejama beveik pusė visų mirties atvejų. 2023 m. jos sudarė apie 48 proc. visų mirčių šalyje. Tai reiškia, kad širdies ligos nusineša daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos ūmios sveikatos būklės kartu sudėjus. Pralaimime…
Kai vyras praranda aistrą, dažnai praranda ir žodžius – nes ši tema vis dar apaugusi tyla ir nereikalingu gėdos jausmu. Apie mažėjantį libido dažnas vyras vis dar vengia kalbėti – renkamasi šią problemą verčiau nutylėti, nei pripažinti. Tačiau tai nėra vien fizinės būklės klausimas. Tai – viso organizmo, gyvenimo būdo, hormonų ir emocinės sveikatos veidrodis. Kodėl libido silpsta? Kodėl testosteronas – vyro gyvybingumo variklis – ima buksuoti? Ar tai neišvengiama? Ir ką galima padaryti, kad vyras vėl jaustųsi stiprus – savo kūne, santykiuose, gyvenime? Atsakymus į šiuos klausimus padeda rasti „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja Urtė Vanagė. Atsakingas už daug organizmo funkcijų…
Vyrų sveikata kinta priklausomai nuo amžiaus, o pirmieji pokyčiai ima ryškėti sulaukus 30-ies. Procesas įsibėgėja sulaukus 40-ies, o ypač 50-ies metų. Visose amžiaus grupėse rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus – net ir jokiems simptomams neatsiradus. Šiais gyvenimo tarpsniais padidėja tikimybė susidurti su pavojingomis ligomis, kurios ilgą laiką gali vystytis nepastebimai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pabrėžia, kad rimčiau apie sveikatą reikėtų susimąstyti jau sulaukus 30-ies, nes šiame amžiuje organizme pradeda vykti tam tikri reikšmingi pokyčiai. „Apie 30-uosius gyvenimo metus vyrų medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl dažnai pastebimas svorio augimas. Nuo 40 metų pradeda mažėti testosterono kiekis…
Smalsumas, noras pritapti, draugų įtaka, nerimas, stresas. Tai tik kelios priežastys, kodėl vaikai ir paaugliai pradeda eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Specialistų teigimu, nors kartais toks eksperimentavimas „nurašomas“ kaip paauglystės požymis, reaguoti į jį reikia, ir ypač svarbus yra tėvų vaidmuo. „Vaikystė ir paauglystė – pasikeitimų ir prisitaikymo metas, kuris gali būti lydimas įvairaus elgesio, įskaitant ir eksperimentavimą su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Po tokiu vaiko elgesiu gali slėptis įvairios priežastys – nuo tiesiog smalsumo ar būdo užpildyti laisvalaikį iki tokių kaip patiriama psichologinė įtampa ar stresas. To, kad vaikas sykį pabandė pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų, nereikia paversti pasaulio pabaiga, tačiau ir nenumoti ranka,…
Šiandien „Italfarmaco S.p.A.“ pranešė, kad Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistų komitetas (ŽSVK) priėmė teigiamą nuomonę, kuria rekomenduoja suteikti sąlyginį leidimą prekiauti nauju histonų deacetilazės (HDAC) inhibitoriumi „Duvyzat®“ (givinostatu). Rekomenduojamas leidimas prekiauti skirtas Diušeno raumenų distrofija (DRD) sergantiems šešerių metų ir vyresniems vaikštantiems pacientams gydyti kartu su kortikosteroidais. Sąlyginis leidimas suteiktų galimybę „Duvyzat“ skirti pacientams, kol „Italfarmaco“ toliau kaups papildomus klinikinius įrodymus, kurie dar labiau sustiprins ir išplės iki šiol stebimus įtikinamus rezultatus. Europos Komisija (EK) peržiūrės ŽSVK rekomendaciją ir, tikimasi, galutinį sprendimą priims 2025 m. liepą. Kol bus gautas leidimas, „Italfarmaco“ glaudžiai bendradarbiaus su vietos valdžios institucijomis, siekdama…
Regėjimo sutrikimai vis rečiau siejami tik su senėjimu – amžius jau nebėra laikomas pagrindiniu veiksniu jiems atsirasti. Regėjimo problemos vis dažnesnės tarp jaunimo ir net vaikų. Ilgos valandos prie kompiuterių, telefonų ir kitų ekranų, pamirštamos pertraukėlės ir retas atsitraukimas nuo dirbtinės šviesos laikui bėgant išderina sudėtingą mūsų akių mechanizmą. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik pusė 15 metų ir vyresnių mūsų šalies gyventojų turi regos sutrikimų. Tad, ko imtis, norint apsaugoti akis nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio? Patarimais dalijasi su „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė. Vis dažniau susiduria ir jauni žmonės Medicinos mokslų daktarės teigimu,…