Autorius: Karolis S.
Gera smegenų veikla, gebėjimas mąstyti ir emocinė pusiausvyra priklauso ne tik nuo poilsio, miego režimo ar streso lygio, bet ir nuo to, ar smegenys gauna pakankamai joms būtinų maistinių medžiagų. Tai vienas sudėtingiausių ir daugiausiai energijos reikalaujančių organų, todėl neurologai pabrėžia, kad tam tikros medžiagos yra gyvybiškai svarbios – jų trūkumas ilgainiui gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė teigia, kad mūsų smegenims kai kurios maistinės medžiagos yra itin svarbios. Gliukozė, vitaminas B12 ir folio rūgštis užtikrina normalų smegenų funkcionavimą: gliukozė veikia kaip pagrindinis ir beveik vienintelis energijos šaltinis, o vitaminas B12 ir folio rūgštis…
Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas ar dirginančios medžiagos, taip pat kai kurios lėtinės plaučių ligos ar net tam tikri vaistai. „Nors kosulys dažnai siejamas su…
Šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje vis labiau akcentuojamas ne tik ligų gydymas, bet ir prevencija, bendras žmogaus savijautos gerinimas. Būtent todėl vis daugiau žmonių ieško natūralių, kūną ir protą apimančių gydymo metodų. Vienas iš jų – akupunktūra, turinti tūkstantmetę istoriją ir šiandien vis labiau įsitvirtinanti Vakarų medicinos praktikoje. Šis metodas sulaukia vis didesnio mokslininkų ir sveikatos specialistų dėmesio, o pacientai vertina jį dėl galimybės sumažinti skausmą, įveikti stresą ir pagerinti kasdienę savijautą. Akupunktūra – tradicinės kinų medicinos gydymo metodas, kai plonos adatos įvedamos į tam tikrus kūno taškus. Tai padeda atstatyti energijos pusiausvyrą, skatinti organizmo gijimą ir mažinti skausmą. Rytų medicinos…
Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą. „Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos…
Atvėsus orams daugelis imame dažniau sirgti peršalimo ligomis, o pasireiškus pirmiesiems nemaloniems simptomams neretai griebiamės antibiotikų. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad šie vaistai toli gražu ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, todėl jų vartojimas virusinių ligų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, atveju ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti. Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai, todėl antibiotikų vartojimas iškart būtų netikslingas. Jie skiriami tik tada, kai nustatomas bakterinis sukėlėjas arba įtariama, kad virusinė infekcija komplikavosi į bakterinę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė sako, kad apie bakterinę infekciją gali išduoti specifiniai ligos simptomai –…
Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą. „Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ypatingas dėmesys skiriamas magnio ir kalio kiekiui organizme. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, širdies ritmą bei natrio (druskos) pusiausvyrą, o magnis svarbus širdies ritmui ir kraujospūdžiui reguliuoti bei raumenų tonusui palaikyti“, – sako ji. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad…
Rudens ir žiemos laikotarpiu mūsų organizmui tenka prisitaikyti prie sezono pokyčių: žemesnės temperatūros, trumpesnių dienų, mažesnio saulės spindulių poveikio ir dažnesnių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Šiuo metu ypač svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuriai būtinas įvairių vitaminų balansas. Vienas svarbiausių šiuo laikotarpiu yra vitaminas D, tačiau svarbus toli gražu ne jis vienas. „Kadangi saulės poveikis ribotas, vitamino D gamyba odoje sumažėja, todėl pacientams dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Jis padeda reguliuoti imuninę sistemą, palaiko normalų kalcio ir fosforo balansą bei kaulų mineralinį tankį, taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama profilaktinė dozė yra 1000–2000 TV per dieną, priklausomai…
Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius. Kaip atpažinti rudeninį nuovargį Gydytoja sako, kad šiuo metu svarbu suprasti, ar dažniau kamuojantis nuovargis tėra natūrali sezoninė būsena ar jis susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis. „Rudeninis nuovargis dažnai pasireiškia nuolatiniu jėgų trūkumu ir mieguistumu,…
Kai ruduo vis dažniau nuspalvina dangų pilkais atspalviais, o dienos ima trumpėti, daugelis pajunta sunkiai paaiškinamą apatijos jausmą ir mažesnį entuziazmą kasdienybėje. Rytais sunkiau keltis, darbe – mažiau motyvacijos, o vakarai vis dažniau praleidžiami ant sofos, apsiklojus pledais ir karštu gėrimu rankoje. Psichologinis tonas ima slinkti žemyn kartu su termometro stulpeliu. Kodėl taip nutinka? Ar tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į šviesos trūkumą, o gal jau ženklas, kad verta rimčiau pasirūpinti savimi? Kaip suprasti, kur baigiasi įprasta rudens melancholija ir prasideda sezoninė depresija? Ir ką iš tiesų galime padaryti, kad emocinis fonas tamsiuoju metų laiku išliktų stabilus? Į šiuos klausimus…
Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir įvairias kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai įvairių mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Vis dėlto medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža. „Per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, žmonių dažnai vadinamos narkoze, saugumas ir taikomos priemonės žymiai patobulėjo. Šiuolaikinė anesteziologija grindžiama pažangiomis technologijomis, nuolatiniu paciento stebėjimu visos procedūros ar operacijos metu bei moderniais vaistais. Šiuolaikiniai anestetikai veikia greičiau ir trumpiau, todėl pacientai po operacijos atsigauna sparčiau ir patiria…