Autorius: Karolis S.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurie kraujo rodikliai gali suteikti vertingų užuominų apie ilgaamžiškumą. Geriau suprasdami šiuos rodiklius galime ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jos kokybę. Skirtingai nei įprasti tyrimai, skirti ligoms diagnozuoti, ilgaamžiškumo tyrimai padeda proaktyviai rūpintis sveikata – anksti pastebėti rizikos veiksnius, koreguoti gyvenimo būdą ir optimizuoti organizmo veiklą.  „Ilgaamžiškumo tyrimas – tai kraujo tyrimas, kurio metu analizuojami pagrindiniai biožymenys, siekiant įvertinti, kaip sensta kūnas. Pagrindinis tikslas – optimali sveikata ir ilgesnis aktyvus gyvenimas. Šis požiūris skiriasi nuo tradicinių tyrimų, kurie daugiausia skirti jau esamų ligų diagnostikai“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos…

Atvėsus orams daugelis imame dažniau sirgti peršalimo ligomis, o pasireiškus pirmiesiems nemaloniems simptomams neretai griebiamės antibiotikų. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad šie vaistai toli gražu ne visuomet yra tinkamas pasirinkimas. Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, todėl jų vartojimas virusinių ligų, pavyzdžiui, peršalimo ar gripo, atveju ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.  Dažniausiai viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia virusai, todėl antibiotikų vartojimas iškart būtų netikslingas. Jie skiriami tik tada, kai nustatomas bakterinis sukėlėjas arba įtariama, kad virusinė infekcija komplikavosi į bakterinę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Rimvydė Bliūdžiuvienė sako, kad apie bakterinę infekciją gali išduoti specifiniai ligos simptomai –…

Atvėsus orams daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Tam, kad mūsų organizmas su jais galėtų tinkamai susidoroti, svarbu jį aprūpinti būtiniausiais vitaminais ir mineralais. Alytaus ligoninės gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė įspėja, kad tam tikrų maisto medžiagų trūkumas ar perteklius gali neigiamai paveikti ne tik savijautą ar energijos lygį, bet ir širdies bei kraujagyslių sveikatą. „Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ypatingas dėmesys skiriamas magnio ir kalio kiekiui organizme. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, širdies ritmą bei natrio (druskos) pusiausvyrą, o magnis svarbus širdies ritmui ir kraujospūdžiui reguliuoti bei raumenų tonusui palaikyti“, – sako ji. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad…

Rudens ir žiemos laikotarpiu mūsų organizmui tenka prisitaikyti prie sezono pokyčių: žemesnės temperatūros, trumpesnių dienų, mažesnio saulės spindulių poveikio ir dažnesnių virusinių kvėpavimo takų infekcijų. Šiuo metu ypač svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą, kuriai būtinas įvairių vitaminų balansas. Vienas svarbiausių šiuo laikotarpiu yra vitaminas D, tačiau svarbus toli gražu ne jis vienas.  „Kadangi saulės poveikis ribotas, vitamino D gamyba odoje sumažėja, todėl pacientams dažnai nustatomas šio vitamino trūkumas. Jis padeda reguliuoti imuninę sistemą, palaiko normalų kalcio ir fosforo balansą bei kaulų mineralinį tankį, taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama profilaktinė dozė yra 1000–2000 TV per dieną, priklausomai…

Šaltuoju metų laiku kur kas dažniau sergame peršalimo ligomis ir gripu. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Dovilė Katilienė sako, kad pagrindinės to priežastys yra dvi – sumažėjęs organizmo atsparumas virusams ir palankios sąlygos jiems plisti. Žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose ir uždarose patalpose, todėl lengviau užsikrečiama nuo sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, kai jis kosi ar čiaudi, taip pat per rankas, liečiant užkrėstus paviršius.  Kaip atpažinti rudeninį nuovargį  Gydytoja sako, kad šiuo metu svarbu suprasti, ar dažniau kamuojantis nuovargis tėra natūrali sezoninė būsena ar jis susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis. „Rudeninis nuovargis dažnai pasireiškia nuolatiniu jėgų trūkumu ir mieguistumu,…

Kai ruduo vis dažniau nuspalvina dangų pilkais atspalviais, o dienos ima trumpėti, daugelis pajunta sunkiai paaiškinamą apatijos jausmą ir mažesnį entuziazmą kasdienybėje. Rytais sunkiau keltis, darbe – mažiau motyvacijos, o vakarai vis dažniau praleidžiami ant sofos, apsiklojus pledais ir karštu gėrimu rankoje. Psichologinis tonas ima slinkti žemyn kartu su termometro stulpeliu. Kodėl taip nutinka? Ar tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į šviesos trūkumą, o gal jau ženklas, kad verta rimčiau pasirūpinti savimi? Kaip suprasti, kur baigiasi įprasta rudens melancholija ir prasideda sezoninė depresija? Ir ką iš tiesų galime padaryti, kad emocinis fonas tamsiuoju metų laiku išliktų stabilus? Į šiuos klausimus…

Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir įvairias kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai įvairių mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Vis dėlto medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža.  „Per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, žmonių dažnai vadinamos narkoze, saugumas ir taikomos priemonės žymiai patobulėjo. Šiuolaikinė anesteziologija grindžiama pažangiomis technologijomis, nuolatiniu paciento stebėjimu visos procedūros ar operacijos metu bei moderniais vaistais. Šiuolaikiniai anestetikai veikia greičiau ir trumpiau, todėl pacientai po operacijos atsigauna sparčiau ir patiria…

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų pasaulyje. Manoma, kad šiuo virusu užsikrečia daugiau nei 80 proc. žmonių, per savo gyvenimą turėjusių bent vieną lytinį partnerį. Nors žmogaus imuninė sistema dažniausiai su infekcija susidoroja pati, aukštos rizikos ŽPV tipai gali lemti besimptomes ikivėžines būkles, kurių negydant gali išsivystyti onkologinė liga.    „Dauguma žmonių, užsikrėtusių ŽPV, nejaučia jokių simptomų ir maždaug per metus, imuniteto pagalba, sugeba šį virusą pašalinti iš organizmo. Tačiau kai kuriems žmonėms ŽPV išlieka ilgiau. Tokiais atvejais, ypač pavojingi yra aukštos rizikos ŽPV tipai. Jie gali sukelti pažeistos srities ikivėžinius pakitimus. Ši būklė paprastai…

„Atsikeliu pavargęs. Dar prieš išlipant iš lovos ryte jau laukiu, kada vakare vėl galėsiu į ją grįžti. Nėra nei jėgų, nei motyvacijos, nei aiškaus atsakymo – kodėl? Gal taip turi būti? Gal visi taip gyvena?“ Skamba pažįstamai? Vis daugiau žmonių šiandien išgyvena nepaaiškinamą, lyg nuolat fone tvyrantį nuovargį – tokį, kurio neišsklaido nei savaitgalis, nei atostogos, nei papildoma valanda miego. Tad, kas sukelia nuolatinį energijos trūkumą šiuolaikiniame gyvenime? „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja Ugnė Lindžiūtė kviečia pažvelgti giliau – į priežastis, kurios ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Ir svarbiausia – dalijasi, kaip galime padėti sau, kad energijos kupinos dienos taptų ne išimtimi, o nauja kasdienybe.   Energijos trūkumas –…

Šaltuoju metų laiku daugelis žmonių susiduria su fizinio aktyvumo stygiumi – trumpėja dienos, šaltas oras skatina daugiau laiko praleisti namuose, o motyvacija judėti mažėja. Tačiau reguliari fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti gerą fizinę formą, bet ir turi tiesioginį teigiamą poveikį emocinei sveikatai.  Sumažėjus fiziniam aktyvumui gali atsirasti įvairių neigiamų pasekmių: didėti kūno svoris, augti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei sąnarių problemų rizika. „Reguliarus fizinis aktyvumas šiuo metų laiku yra ypač svarbus – jis būtinas tiek kūnui, tiek protui. Judėti verta kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, fizinių galimybių ar patirties: svarbu rasti sau tinkamą veiklą ir ją įtraukti į…