Autorius: Karolis S.
Kai vyras praranda aistrą, dažnai praranda ir žodžius – nes ši tema vis dar apaugusi tyla ir nereikalingu gėdos jausmu. Apie mažėjantį libido dažnas vyras vis dar vengia kalbėti – renkamasi šią problemą verčiau nutylėti, nei pripažinti. Tačiau tai nėra vien fizinės būklės klausimas. Tai – viso organizmo, gyvenimo būdo, hormonų ir emocinės sveikatos veidrodis. Kodėl libido silpsta? Kodėl testosteronas – vyro gyvybingumo variklis – ima buksuoti? Ar tai neišvengiama? Ir ką galima padaryti, kad vyras vėl jaustųsi stiprus – savo kūne, santykiuose, gyvenime? Atsakymus į šiuos klausimus padeda rasti „Aconitum“ konsultuojanti gydytoja Urtė Vanagė. Atsakingas už daug organizmo funkcijų…
Vyrų sveikata kinta priklausomai nuo amžiaus, o pirmieji pokyčiai ima ryškėti sulaukus 30-ies. Procesas įsibėgėja sulaukus 40-ies, o ypač 50-ies metų. Visose amžiaus grupėse rekomenduojama reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus – net ir jokiems simptomams neatsiradus. Šiais gyvenimo tarpsniais padidėja tikimybė susidurti su pavojingomis ligomis, kurios ilgą laiką gali vystytis nepastebimai. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pabrėžia, kad rimčiau apie sveikatą reikėtų susimąstyti jau sulaukus 30-ies, nes šiame amžiuje organizme pradeda vykti tam tikri reikšmingi pokyčiai. „Apie 30-uosius gyvenimo metus vyrų medžiagų apykaita ima lėtėti, todėl dažnai pastebimas svorio augimas. Nuo 40 metų pradeda mažėti testosterono kiekis…
Smalsumas, noras pritapti, draugų įtaka, nerimas, stresas. Tai tik kelios priežastys, kodėl vaikai ir paaugliai pradeda eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Specialistų teigimu, nors kartais toks eksperimentavimas „nurašomas“ kaip paauglystės požymis, reaguoti į jį reikia, ir ypač svarbus yra tėvų vaidmuo. „Vaikystė ir paauglystė – pasikeitimų ir prisitaikymo metas, kuris gali būti lydimas įvairaus elgesio, įskaitant ir eksperimentavimą su psichoaktyviosiomis medžiagomis. Po tokiu vaiko elgesiu gali slėptis įvairios priežastys – nuo tiesiog smalsumo ar būdo užpildyti laisvalaikį iki tokių kaip patiriama psichologinė įtampa ar stresas. To, kad vaikas sykį pabandė pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų, nereikia paversti pasaulio pabaiga, tačiau ir nenumoti ranka,…
Šiandien „Italfarmaco S.p.A.“ pranešė, kad Europos vaistų agentūros (EVA) Žmonėms skirtų vaistų komitetas (ŽSVK) priėmė teigiamą nuomonę, kuria rekomenduoja suteikti sąlyginį leidimą prekiauti nauju histonų deacetilazės (HDAC) inhibitoriumi „Duvyzat®“ (givinostatu). Rekomenduojamas leidimas prekiauti skirtas Diušeno raumenų distrofija (DRD) sergantiems šešerių metų ir vyresniems vaikštantiems pacientams gydyti kartu su kortikosteroidais. Sąlyginis leidimas suteiktų galimybę „Duvyzat“ skirti pacientams, kol „Italfarmaco“ toliau kaups papildomus klinikinius įrodymus, kurie dar labiau sustiprins ir išplės iki šiol stebimus įtikinamus rezultatus. Europos Komisija (EK) peržiūrės ŽSVK rekomendaciją ir, tikimasi, galutinį sprendimą priims 2025 m. liepą. Kol bus gautas leidimas, „Italfarmaco“ glaudžiai bendradarbiaus su vietos valdžios institucijomis, siekdama…
Regėjimo sutrikimai vis rečiau siejami tik su senėjimu – amžius jau nebėra laikomas pagrindiniu veiksniu jiems atsirasti. Regėjimo problemos vis dažnesnės tarp jaunimo ir net vaikų. Ilgos valandos prie kompiuterių, telefonų ir kitų ekranų, pamirštamos pertraukėlės ir retas atsitraukimas nuo dirbtinės šviesos laikui bėgant išderina sudėtingą mūsų akių mechanizmą. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik pusė 15 metų ir vyresnių mūsų šalies gyventojų turi regos sutrikimų. Tad, ko imtis, norint apsaugoti akis nuo žalingo mėlynosios šviesos poveikio? Patarimais dalijasi su „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė. Vis dažniau susiduria ir jauni žmonės Medicinos mokslų daktarės teigimu,…
Organizme keičiantis hormonų balansui, dažnai tai pajuntame greičiau nei suprantame. Nuovargis, svorio pokyčiai, nemiga, širdies ritmo sutrikimai ar dirglumas – daugelis moterų šiuos simptomus priskiria stresui ar „sezoniniam nuovargiui“, tačiau iš tiesų tai gali būti aiškūs hormonų disbalanso ženklai. Gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė pabrėžia, kad hormonai veikia visas svarbiausias organizmo funkcijas – nuo emocinės būsenos iki virškinimo, miego ar net širdies darbo. Estrogenas, progesteronas, skydliaukės hormonai, kortizolis – kiekvienas jų atlieka specifinį vaidmenį ir jautriai reaguoja į bet kokį vidinį ar išorinį pokytį. „Pavyzdžiui, estrogeno trūkumas gali lemti kaulų tankio mažėjimą, nuotaikos svyravimus, miego sutrikimus, per didelį mieguistumą dienos metu,…
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu? Specialistai siūlo atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali signalizuoti apie emocinius sunkumus bei atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio balansą. „Tele2“ ir Vilniaus universiteto mokslininkų atliktoje emocinio atsparumo apklausoje sunkumai, susiję su darbu, įvardinami tarp labiausiai paveikusių respondentus per pastaruosius metus. Labiau vargino tik rūpesčiai dėl pinigų ir sveikatos. Tyrimas parodė, kad būtent žemesnį emocinį atsparumą turintys žmonės jautėsi labiau paveikti sunkumų darbe, nei tie, kurių emocinis atsparumas aukštesnis. Ar darbo ir poilsio balansas tikrai įmanomas, kaip…
Artėjant Velykoms, kai ant šventinio stalo nugula daugybė tradicinių patiekalų, kardiologė Julija Jurgaitytė primena – šventės neturėtų tapti išbandymu širdžiai, ypač asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Ji dalijasi, kokio maisto reikėtų vengti, ką galima pakeisti sveikesnėmis alternatyvomis, ir pataria, kaip išvengti blogos savijautos per šventes. Pasak J. Jurgaitytės, šventės dažnai tampa proga pasilepinti, tačiau tuo piktnaudžiauti nereikėtų ypač asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Gydytoja rekomenduoja vengti riebaus, labai sūraus ir perdirbto maisto, saldintų gėrimų, alkoholio ir įvairių desertų, kuriuose gausu cukraus ir sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat derėtų atsisakyti margarino, dirbtinių aliejų ir transriebalų turinčių pusfabrikačių. „Velykų stalo…
Daugumos ar visų dantų netekimas – itin dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau, pasak odontologijos klinikos „32:Balti“ burnos chirurgo medicinos mokslų daktaro Mindaugo Pranskūno, ji nėra neišvengiama. Specialistas sako, kad pagrindinė dantų praradimo priežastis yra ilgalaikė prasta burnos higiena ar net visiška jos nepriežiūra. „Dėl to, kad dantys prasti ar jau prarasti, nereikia kaltinti genų, močiučių, senelių ar visos giminės, – pabrėžia jis. – Nors vis dar gajūs mitai, jog prastą dantų būklę lemia genetika, nepakankamas pieno vartojimas ir kalcio trūkumas, moksliškai įrodyta, kad didžiausią įtaką jai turi burnos higienos įpročiai ir reguliari profilaktika.“ Pašnekovas sako, kad nors dantų netekimo…
Paradoksalu, bet net ir ilgėjant dienoms bei šylant orams nemaža dalis mūsų susiduria su energijos stoka. Ji gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, įskaitant vitaminų trūkumą, sumažėjusį fizinį aktyvumą ar netinkamą mitybą. Ką daryti, kad šį pavasarį būtume žvalesni ir sveikesni? Nuo užsitęsusio nuovargio iki nugaros skausmų Nors šaltesniais metų mėnesiais paprastai jaučiamės mažiau energingi, pavasarį, nepaisant šiltesnių orų, energijos neretai vis tiek pritrūksta. Viena iš priežasčių – vitamino D trūkumas, kuris atsiranda dėl mažesnio saulės šviesos kiekio žiemą. Ši medžiaga svarbi ne tik organizmo funkcijoms palaikyti, bet ir bendrai savijautai puoselėti. Vitamino D trūkumas yra siejamas ne tik su…